Lietuviškas skambesys pakeri austrų publiką

Kompozitorius Rytis Mažulis R. Winkler nuotraukos

Kas dveji metai Lince vykstantis „daugiau nei muzikos“ festivalis „4020“ šiais metais savo moto „Minimalu::maksimalu“ susiejo dvi ribines sritis. Šio keturias dienas trunkančio šiuolaikinės muzikos festivalio dalyviai iš Lietuvos sudėliojo svaiginančius akcentus, užbūrusius klausytojų ausis ir širdis.

„4020“ – Linco miesto pašto indeksas. Kaip ir paštas, festivalis siekia tapti tranzito vieta, į kurią daug kas ateina ir iš kurios daug kas išeina. Komunikacijos sankirtos taškas įsitvirtinęs regione, nes vietiniai solistai, instrumentalistai ir kompozitoriai irgi dalyvauja programoje, tačiau kartu atsiduria tarptautiniame kontekste.

Šiemet festivalis švytavo tarp dviejų ekstremumų, minimumo ir maksimumo: muzikos, išnyrančios iš tylos arba judančios jos link. Muzikos, atsirandančios iš tokių archajiškų formų kaip kartojimas ar kanonas arba pasitenkinančių jomis. „4020“ jau įsitvirtino Linco kultūriniame gyvenime ir vaidina labai svarbų vaidmenį tarp naujosios muzikos festivalių, kurie, žinoma, neprivilioja klausytojų masių, tačiau sutelkia šaunią, nors ir nedidelę, „klausovų šeimą“, norinčią išgirsti nauja, dar negirdėta.

Pagrindiniai šiųmečio festivalio kompozitoriai – jauna Austrijoje gyvenanti amerikietė Erin Gee, graikas Dimitri Papageorgiou ir ypač lietuvis Rytis Mažulis. Apskritai lietuviška muzika šįkart festivalyje skambėjo itin gausiai.

Šiaip nenusisekusiame austrų režisieriaus, klouno ir rašytojo Markuso Kupferblumo atidarymo performanse „Sopulių šalyje“ („Im Land der Schmerzen“, pagal populiarų XIX a. prancūzų rašytoją Alphonse’ą Daudet) dalyvavo perkusininkas Vladimiras Tarasovas. Jis vienintelis sužavėjo rafinuotu ir nuosekliu skambesio kūrimu.

Trečiasis festivalio vakaras, kurio moto buvo „Mikrokosmas“, vyko meno muziejaus „Lentos“ auditorijoje. Pirmiausia buvo pristatyta kompozitorė Erin Gee ir jos kūryba, o 21 val. prasidėjo sutartinių ansamblio „Trys keturiose“ koncertinė valanda.

Keturios dainininkės, vilkėjusios lietuvių tautinius rūbus, pakerėjo publiką archajinėmis, kartojimais grindžiamomis sutartinėmis. Dauguma klausytojų tiesiog užsimerkė, visiškai atsiduodami skambesiui. Kai kurie tyliai lingavo pagal muzikos srautą, įsivyravo aukštos įtampos meditacinė atmosfera.

Pokalbis su kompozitoriais Erin Gee ir Ryčiu Mažuliu

Koncerto valanda skriete praskriejo. Publikos norą toliau klausytis dainininkių numaldė tik paskesnio koncerto pradžia. Tai buvo neabejotinai vienas intensyviausių iš 14 festivalio koncertų, taip pat tapęs didžiausiu žiūrovų (jų susirinko per 100) traukos objektu.

Galiausiai buvo pristatytas kompozitorius Rytis Mažulis ir jo kūryba: „Gaida Ensemble“ atliko jo paties ir jo mokinės Egidijos Medekšaitės kūrinius, taip pat senųjų meistrų aranžuotes. Kulminacija tapo Mažulio kompozicijos „Non in Commotione“, sukurtos festivalio „4020“ užsakymu, premjera. Šį pirmapradžio minimalizmo kūrinį drauge atliko ansamblis „Trys keturiose“ ir išties puikus „Gaida Ensemble“. Įdomus vakaras tęsėsi bemaž iki vidurnakčio.

Baigiamasis festivalio vakaras vyko miesto koncertinio gyvenimo centre, Brucknerio namuose, pagal moto „Makrokosmas“. Čia skambėjo itin distiliuota muzika, o aplink „siautėjo“ miesto šventė „LinzFest“. Džiazo, roko ir popmuzikos grupės grojo scenose, išsibarsčiusiose po visą miestą ir Dunojaus parką. Mieste kirbėjo tūkstančiai žmonių – tuzinus sujaudino Latvijos radijo choro dainininkai Brucknerio namuose.

Vakarą, prasidėjusį pokalbiu su kompozitoriais Erin Gee ir Ryčiu Mažuliu, tęsė elektroakustinės šio kūrėjo kompozicijos, choriniai Erin Gee, suomės Kaija Saariaho ir austro Hermanno Markuso Prießlo kūriniai, galiausiai buvo atlikta itin įspūdinga kulminacija – Ryčio Mažulio kompozicija „ajapajapam“ dvylikai balsų (Latvijos radijo choro dainininkai), styginių kvartetui („Gaida Ensemble“ nariai) ir elektronikai. Keturiasdešimties minučių kūrinys – tai nenutrūkstantis skambesys, įvykis be įvykių, įstengiantis išplėšti klausytoją iš laiko srauto ir leidžiantis atsiduoti akimirksniui. Nuostabiai atliktas lietuvių muzikantų ir išskirtinio latvių vokalinio kolektyvo.

Ilgiausiomis ovacijomis atlikėjams ir talentingiems kūrėjams baigėsi keturios festivalio dienos, tapusios ir intensyvios lietuvių kompozitorių ir muzikų scenos reginiu. Reginiu, ne tik liudijančiu pulsuojantį lietuviškos muzikos peizažą, ne tik žadinančiu smalsumą, bet kupinu intensyvumo ir leidusiu patirti naujus (skambesio) pasaulius.

Iš vokiečių k. vertė Austėja Merkevičiūtė