Kas gerai sekasi vaikams

Akimirka iš projekto. 2008 m. M. Jelinskaitės nuotr.

Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerija, įsikūrusi Vilniaus mokytojų namuose, neatpažįstamai pasikeitė. Piešiniai su Vilniaus miesto architektūros paminklų vaizdais, spalvingi aplikaciniai geležinkelio bėgiai, sujungiantys kelis architektūros motyvus, lagaminai ir laikrodžiai pavertė ją spalvų ir linijų tranzitu tarp Švedijos miesto Malmės ir Vilniaus.

Meninių iniciatyvų nestokojanti Švedijos ambasada pateikė projektą, suteikusį galimybę Vilniaus ir Malmės vaikams pasitelkus meno kalbą keliauti ir susitikti konkrečioje erdvėje: Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje. Dviejų miestų vaikai kartu su savo mokytojais kūrė savitas miesto meno erdves. Šių erdvių akcentais tapo kelionės simboliai – lagaminai. Akcija linksmai ir kūrybiškai atskleidė dviejų šalių kultūrinius savitumus, o kartu leido pamatyti skirtumus ir sąlyčio taškus. Pavyzdžiui, Malmė, pastaraisiais metais tapęs universitetiniu miestu, kelionių nuotaikas patiria nuolat. Čia atvyksta tūkstančiai žmonių iš visų pasaulio kraštų, ir kartais vienintelis dalykas iš tėvynės yra lagaminas. Lietuvai kelionių idėjos taip pat ne mažiau aktualios ir dėl nuolat augančios emigracijos.

Šis projektas prasidėjo šiemet vasario mėnesį, kai Vilniaus vaikai, vadovaujami dailės pedagogių Jurgitos Mirinavičienės ir Malvinos Jelinskaitės, mėgino sukurti vienintelį nepakartojamą lagaminą. Vilniaus sendaikčių turguose nupirkti kartoniniai lagaminai vaikų rankose virto spalvingomis paslapčių, burtų, keliaujančių artistų rekvizito saugyklomis. Juose apsigyveno pasakų personažai, skudurinės lėlės, žaislai, kiti netikėti daiktai. Lagaminai virto mažuoju lėlių teatru, kurių svarbiausiu režisieriumi, dailininku ir aktoriumi tapo vaikas. Parodos dalyviai – 5–10 metų vaikai.

Kartu čia eksponuojamos spalvotos fotografijos (M. Jelinskaitė), kur fiksuojamos lagaminų dekoravimo akimirkos. Malmėje vilniečių darbai eksponuojami su švedų vaikų piešiniais. Šios kelionės įspūdžius sustiprina tikro stoties laikrodžio motyvas ir jo piešiniai, derinami su kelionės žodžiais ir jų improvizacijomis dviem kalbomis. Beje, laikas, kaip nuolatinis kelionių palydovas, lietuvių vaikų suvokiamas labai emocionaliai, žaismingai ir spalvingai.

Parodos akcentu tapo iš Malmės atkeliavusių švedų vaikų lagaminai (vadovas Jafer Taoun), Malmėje išdėlioti suformuoto kubo formos salėje. Jo viduje, ant metalinių stovų, eksponuojami švedų vaikų sukurti darbai – kontrastingi mūsiškiams lagaminai. Vilniečių lagaminai, atspindintys Vilnių jų akimis – jau Švedijoje. Kubo metalinių rėmų (3 m pločio, 4 m ilgio ir 2 m aukščio) erdvėje įkomponuoti lagaminai nustebino. Jie visi – juodos spalvos „diplomatai“, kai kurie net sunumeruoti. Viduje jų – ir šviesos kaleidoskopas su plaukiančiomis žuvelėmis, ir spalvingi linkėjimai, tolimų miestų vaizdų – nuotraukų vėduoklė, mažyčiai palinkėjimai ir paslaptys...

Asambliažai ir koliažai, sukurti ryškiai, drąsiai, kontrastingai. Iš fotografijų, kuriose matome kuriančių Malmės moksleivių nuotraukas, panašu, kad projekte dalyvavę švedų vaikai vyresni negu mūsiškiai. Jie tarsi atstovauja kitokiam kultūriniam sluoksniui. Malmė – daugiakultūrinis miestas. Tačiau sklandus skirtingų kultūrų bendradarbiavimo mechanizmas, turintis jau gilias tradicijas, kuria poreikį kuo dažniau šia patirtimi dalintis. Švedų pasirinktas unifikuotas verslo klasės kelionės simbolis sakvojažas išraiškingai pabrėžia šį skirtumą. Lietuvių darbai emocionalūs, spalvingi, tapybiški. Kartu ir labai teatrališki.

Gegužės pabaigoje darbais bus apsikeista: Lietuvos vaikų kūriniai bus eksponuojami Švedijos erdvėje ir atvirkščiai.

Gegužės 30 – birželio 2 d. galerijoje bus kuriama „šokio erdvė“. Šalia meno parodos lankytojai turės galimybę virtualiai bendrauti. Jie pamatys šokio erdvę, kuri bus transliuojama pasitelkus abiejose šalyse įrengtas skaitmenines kameras. Nesudėtingi judesiai turėtų perteikti kelionės nuotaikas, taip, kaip jas suvokia vaikai. Toks pats veiksmas vyks ir Švedijoje, jį matys vilniečiai, apsilankę Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje.

Projektas parodo, kad tai, ko dažnai negali pasiekti suaugę, gerai sekasi vaikams. Ši paroda tarsi įkūnija vaiko pasaulio savitumą, jo natūralumą, kurį dažniausiai suaugusieji praranda. Svarbus ir edukacinis parodos aspektas. Pagaliau pirmą kartą galėjome stebėti tokią reikšmingą suaugusiųjų pagalbą vaikų kūrybai. Ši tendencija, beje, labai ryški Šiaurės kraštuose, kur vaikų edukacijai valstybė skiria ženklią pagalbą ir tai nėra suaugusiųjų švietimui skirtų lėšų likučiai. Todėl skandinavų kraštuose mokiniai geriau įvaldę meninės raiškos būdus ir pritaikę juos kasdienybėje. Ten nėra tokio didelio atotrūkio tarp šiuolaikinio meno ir edukacijos.