Kilniems tikslams tarnaujantis fondas

Mūza Rubackytė M. Raškovskio nuotr.

Labdaros ir paramos fondus kuria tik tokie žmonės, kurie geba greta savęs pastebėti kitą: silpnesnį, mažesnį, stokojantį. Jei tai jaunas gabus moksleivis ar studentas, pagalba jam gali tapti lemiamu postūmiu visam tolesniam gyvenimui.

Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondas yra padėjęs daugybei tokių jaunuolių, bet ne tik jiems. Fondo veikla kur kas platesnė, ji aprėpia įvairius kultūros, mokslo, lavinimo projektus, mediciną, silpnaregius, neįgaliuosius...

Nuo pat šio fondo įkūrimo pradžios, 1998-ųjų kovo, jam vadovauja ilgametė Kauno J. Naujalio ir Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos fortepijono pedagogė Birutė Karosienė, nepaprastos kantrybės, atjautos ir takto asmenybė. Nemėgstanti kalbėti apie save B. Karosienė sykį prasitarė, kad norą ir džiaugsmą padėti žmonėms ji atsinešė iš vaikystės. Jau tada tėvelis jai patikėdavo atskaičiuoti vargstantiems skirtus litus.

Apie dabartinius laikus B. Karosienė sako: „Lietuviams dažnai atrodo, kad jiems patiems dar maža, dar trūksta to ir ano, o padėti kitiems taip ir neprisirengia. O juk tik dalydamas gali iš tikrųjų džiaugtis tuo, ką turi.“

Jautrumą ir supratimą B. Karosienė įskiepijo ir savo sūnui, sumaniam verslininkui Sauliui Karosui. Pasak jo, nebūtina būti milijonieriumi, kad galėtum paremti kultūrą. Svarbiausia – suprasti jos reikšmę bei svarbą ir mąstyti apie ateitį. Juk Lietuvai visada reikės aukščiausio lygio menininkų, kad ateinančios kartos turėtų kuo žavėtis, kaip kad dabar žavimės Mūzos Rubackytės ar Eglės Špokaitės menu. Dabartinėms mokymo įstaigoms nuolat stingant lėšų, grėsmė iškyla ir būsimų menininkų rengimo sistemai. Jei ji suirtų, viską kurti iš naujo būtų labai sunku ir prireiktų milžiniškų investicijų. Tai suvokdamas, S. Karosas kviečia ir kitus verslininkus prisidėti prie fondo veiklos.

Apie fondo įkūrimą B. Karosienė mena: „Kuriant Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondą ir sprendžiant, ką fondas galėtų remti, mudviejų su sūnumi nuomonė sutapo: abu sutarėme padėti tiems, kuriems Lietuvoje sunkiausia – jauniems, pradedantiems meninę veiklą muzikams ir neįgaliems žmonėms.“ Ši pradinė idėja po truputį išsirutuliojo į didelę ir įvairiapusišką veiklos programą, kurioje greta minėtų įtraukta daugiau kultūros, švietimo, socialinės sferos sričių. Tai istorijos, kultūros vertybių apsaugos ir restauravimo darbai, įvairūs konkursai, mokslo, švietimo, kultūros ir religinių bendruomenių veikla, sveikatos apsauga, socialinė globa ir rūpyba, parama invalidams, našlaičiams, daugiavaikėms šeimoms, pensininkams...

Fondo skiriamų lėšų kiekis po truputį augo. Pradėjęs nuo kuklesnio biudžeto, dešimtmečio pabaigoje fondas jau disponavo kur kas didesniais finansiniais ištekliais. Dabar, susumavus išdalytas per dešimtmetį lėšas, gaunama įspūdinga maždaug dviejų milijonų litų suma. Ar yra Lietuvoje dar vienas privatus fondas, paskyręs kilniems tikslams tiek pinigų?!

Daug šiandien pradėjusių reikštis jaunų muzikantų dėkingi S. Karoso labdaros ir paramos fondui, vienu ar kitu metu suteikusiam pirmąją finansinę pagalbą. Tai buvo kelionės į svarbius tarptautinius konkursus, įvairias meistriškumo pamokas, stažuotes, studijas. Fondo direktorės B. Karosienės rūpesčiu beveik niekam iš besikreipusių nebuvo atsakyta. Visi jaunieji talentai daugiau ar mažiau buvo paremti, o jų per dešimtmetį susidarė per tūkstantį!

Visų neišvardysi, paminėsime bent kai kuriuos. Operos ir baleto teatre pastatytoje R. Wagnerio „Valkirijoje“ Brunhildos vaidmenį sukūrusi solistė Nomeda Kazlauskaitė pirmuosius sėkmingus laimėjimus užsienyje pelnė remiama fondo. Solistė ir jos koncertmeisteris Linas Dužinskas nuvyko į Tarptautinį Montserrat Caballe dainininkų konkursą ir meistriškumo kursus Andoroje. Sėkmingas dainininkės debiutas lėmė jos ir garsiosios solistės kūrybinę draugystę bei dalyvavimą penkiuose premjeriniuose Camille’io Saint-Saenso operos „Henrikas VIII“ spektakliuose Barselonos „Liceu“ teatre, koncertus Vakarų Europos miestuose ir Maskvoje.

Birutė Karosienė ir M.K. Čiurlionio menų mokyklos orkestro vadovas Pranas Stepanovas

Pianistei Sonatai Alšauskaitei fondo parama padėjo nuvykti į tarptautinius konkursus Prancūzijoje ir Graikijoje, stažuotę Didžiojoje Britanijoje. Laimėjusi minėtuose konkursuose pirmąsias premijas, pianistė vėliau labai sėkmingai pasirodė IV tarptautiniame M.K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurse, kur pelnė pirmąją premiją.

Labai daug jaunų atlikėjų, kurių vardus neretai matome koncertų afišose, dėl fondo paramos galėjo vykti į įvairius tarptautinius konkursus, kuriuose laimėjo laureatų ir diplomantų vardus. Tai sėkmingai koncertuojantis violončelininkas Edvardas Armonas, pianistas Edvinas Minkštimas, smuikininkai Dalia Kuznecovaitė, Julija Okruško, Jurgis Juozapaitis, operos solistės Julija Stupnianek, Lauryna Bendžiūnaitė, fortepijonų duetai Vilma Rindzevičiūtė ir Irina Venckus, Giedrė ir Rimvydas Kisevičiai, arfininkė Joana Daunytė ir daugelis kitų.

Didelei grupei jaunųjų muzikų fondas pagelbėjo išvykti ir studijuoti užsienio aukštosiose muzikos mokyklose. Gavęs paramą pianistas E. Minkštimas užbaigė studijas Paryžiaus konservatorijoje ir tęsė mokslus prestižinėje Juilliardo meno mokykloje Niujorke; kompozitorei Jurgitai Mieželytei suteikta parama studijoms Norvegijos aukštojoje muzikos mokykloje, fleitininkui Giedriui Gelgotui – Londono karališkojoje muzikos akademijoje, Linai Baublytei – Senosios muzikos institute Bazelyje... Neseniai Vilniuje koncertavusi dainininkė Milda Smalakytė, remiama fondo, tobulinasi Londono Guildhallo muzikos ir teatro akademijoje, o kita dainininkė Jekaterina Tretjakova studijuoja Zalcburgo Mozarteumo universitete.

Įvairūs meistriškumo kursai, seminarai, konkursai kasmet rengiami ir Lietuvoje, o juos organizuoti taip pat padeda fondas. Nuolatos remiamas Tarptautinis fortepijoninių duetų konkursas be šio fondo paramos turbūt apskritai neįvyktų; jame įteikiama fondo įsteigta speciali Liudos Grybauskienės premija, įamžinusi žymaus Grybauskų fortepijoninio dueto pianistės atminimą.

Paryžiuje gyvenanti pianistė M. Rubackytė kasmet koncertuoja Lietuvoje, tačiau tik šio fondo iniciatyva ir pagalba ji savo didžiule menine patirtimi ir profesinėmis žiniomis turėjo progą pasidalyti su jaunaisiais Muzikos ir teatro akademijos bei M.K. Čiurlionio menų mokyklos pianistais. Įdomūs ir gyvai vedami jos meistriškumo kursai būsimiems menininkams davė daug praktinės naudos ir naujų žinių, be to, leido giliau pažvelgti į romantinę fortepijono literatūrą – R. Schumanno, F. Chopino, F. Liszto ir kitų kūrinius. Pianistė dosniai dalijosi apmąstymais apie šios muzikos interpretaciją.

Šiemet jau trečiąkart vyksta Juozo Karoso – kompozitoriaus, chorų dirigento, vargonininko – kompozitorių konkursas, jis baigsis balandžio mėnesį. Šis konkursas skatina atsirasti naujus kūrinius, papildyti pedagoginį ir koncertinį repertuarą. Konkurso idėja gimė B. Karosienei, sudominusiai juo Lietuvos kompozitorių sąjungą. Dabar tai jau tęstinis projektas, gerai įsibėgėjęs, kaskart kviečiantis imtis kitų muzikos žanrų. Pradėtas fortepijoninėmis pjesėmis, paskui – koncertu fortepijonui su orkestru, šiųmetis konkursas kvietė sukurti kamerinės muzikos kūrinių. Beje, fondo rūpesčiu jau išleistos pirmajam konkursui įvairių kompozitorių sukurtos fortepijoninės pjesės, svariai papildžiusios ne itin gausų šio žanro lietuviškos muzikos repertuarą.

Joana Daunytė

Tarp per dešimtmetį fondo nuveiktų darbų reikšminga parama mokslinių studijų, monografijų, natų, meno albumų leidybai. Fondo paremti net trys solidūs M.K. Čiurlionio kūrinių rinkiniai: „Liaudies dainos chorams“ (1999), „Kūriniai fortepijonui: visuma“ (parengė V. Landsbergis, 2004), „Visi M.K. Čiurlionio kūriniai vargonams“ (parengė J. Landsbergytė, 2005), taip pat K. Vasiliauskaitės „Dainos vaikams“ (2002), kiti natų leidiniai.

Fondas reikšmingai prisidėjo ir prie muzikologinės literatūros leidybos, jos pastaraisiais metais pasirodė išties nemažai. Fondo paremtos pasirodė šios knygos: „Julius Juzeliūnas: straipsniai, pasisakymai, atsiminimai“ (sud. A. Ambrazas, 2002), B. Zubricko „Pasaulio lietuvių kompozitoriai“ (2002), „Algirdas Jonas Ambrazas. Muzikos tradicijos ir dabartis“ (parengė G. Daunoravičienė, 2007), „Skiautinys mano miestui. Monografija apie Onutės Narbutaitės kūrybą“ (autorė ir parengėja Audronė Žiūraitytė, 2006), Rūtos Gaidamavičiūtės „Vidmantas Bartulis“ (2007) ir daug kitų.

O albumai! Puikiai išleistas, rimtai parengtas Lietuvos bažnyčių menas (1993) tapo pirmąja kregžde fiksuojant krikščioniško kultūros paveldo objektus, kuriuos pačiam apžiūrėti beveik neįmanoma, nes tektų labai ilgai keliauti po visą Lietuvą. Arba albumas „Lietuva“ (1996 ir 2001), tapęs reprezentaciniu suvenyriniu leidiniu, kurį mielai dovanojame draugams ir pažįstamiems svečiose šalyse. Vertingas ir informatyvus Ingridos Korsakaitės parengtas albumas „Viktoras Petravičius“, pristatantis plačiajai visuomenei įžymųjį išeivijos dailininką, ir kiti.

S. Karoso paramos ir labdaros fondas yra parėmęs gausybę kompozitorių autorinių koncertų, įvairių festivalių ir kitokių renginių. Be jo paramos neapsieina Didysis muzikų paradas, Thomo Manno festivalis Nidoje, perkusijos festivalis Ukmergėje, Utenos senosios muzikos festivalis ir projektas „Baroko kelias“.

Užbaigdami toli gražu neišsamią šių darbų apžvalgą dar paminėsime, kad fondo paramos nesyk sulaukė kūrybinės sąjungos ir meno mokyklos: Lietuvos muzikų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Nacionalinė M.K. Čiurlionio menų mokykla, Kauno J. Naujalio muzikos gimnazija, Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetė muzikos mokykla.

Apžvelgus tik dalį nuveiktų darbų ne vienam gali kilti klausimas, o kas gi šią paramą įgyvendina, sutvarko reikalingus „popierius“, kurių mūsų valstybėje nestinga, aptaria projektų rėmimo galimybes? Pasirodo, visa tai nuveikia keturios darbščios moterys, fondo darbuotojos. Tai B. Karosienė (direktorė), Ramunė Kryžauskienė (direktorės pavaduotoja), Birutė Leišienė (atsakingoji sekretorė) ir Renata Stasiulevičiūtė (finansininkė).

Rytoj Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įvyks iškilmingas koncertas, skirtas fondo dešimtmečiui. Jame išgirsime ne vieną fondo paremtą, o dabar gražiai besireiškiantį muzikantą. Dainuos solistai J. Stupnianek ir Liudas Mikalauskas, skambins iš Niujorko atvykstantis pianistas E. Minkštimas, gros marimbininkas Saulius Auglys, arfininkė J. Daunytė ir kiti.

Belieka S. Karoso labdaros ir paramos fondui palinkėti tokio pat gražaus ir sėkmingo ateinančio dešimtmečio ir visų vardu padėkoti už kilnų rūpinimąsi Lietuvos kultūros ateitimi.