Kažkuo panašios

Indrė Chmieliauskaitė ir Diana Pepelea A.G. Žygavičiaus nuotr.

Gegužės 6 d. muzikos festivalyje "Sugrįžimai" koncertavo dvi jaunos atlikėjos, dabar studijuojančios Klyvlendo muzikos institute (JAV): pianistė iš Lietuvos Indrė Chmieliauskaitė ir smuikininkė iš Rumunijos Diana Pepelea. Indrė Chmieliauskaitė, Vilniaus Karoliniškių muz. mokyklos fortepijono skyriaus vedėjos Reginos Chmieliauskienės duktė, gimė 1982 m. Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje mokėsi L. Jakniūnienės, M. Lapėnaitės, vėliau – D. Račio fortepijono klasėse, sėkmingai dalyvavo keliuose konkursuose. Vėliau studijavo "Interlochen Arts Academy", rengė rečitalius, dalyvavo pianistų turnė po JAV. 2002 m. laimėjo konkursą studijoms Karališkajame muzikos institute (Glenn Gould Academy). Pastaruoju metu studijuoja Klyvlendo muzikos institute ( pas P. Schenly ir pas A. Pompa-Baldi).

Smuikininkė Diana Pepelea"mokėsi Brasovo (Rumunija) menų gimnazijoje, sėkmingai dalyvavo įvairiuose konkursuose, koncertavo, dalyvavo Bukarešto radijo įrašuose. 1999–2000 m. studijavo Interlocheno menų akademijoje (J. Buskovos ir P. Sonner kl.), ją baigė su pagyrimu, buvo akademijos orkestro koncertmeisterė. Pastaruoju metu studijuoja Klyvlendo muzikos institute,"D. Updegraffo klasėje.

Koncertui Vilniuje atlikėjos pasirinko solidžią, atsakingą, meninės brandos reikalaujančią programą. Abi grojo solo, kamerinę sonatą ir pjeses smuikui ir fortepijonui.

Koncertą pianistė Indrė Chmieliauskaitė pradėjo brandžia F. Schuberto Sonata fortepijonui a-moll,"D. 784. Sunku jaunam žmogui tobulai atlikti tokį sudėtingą kūrinį, reikalaujantį ir puikios technikos, ir sugebėjimo frazuoti, įsiklausyti į harmonijos kaitą, neperspausti garso, išgauti subtiliausius pianissmo, laisvai reikšti menines mintis, suprasti Schuberto muzikos stiliaus ypatumus. Reikia pripažinti, kad Indrė jau gerai pažįsta šią muziką, yra išanalizavusi temų charakteristiką, įvaldžiusi nemažai techniškai sunkių vietų. Ji stengėsi įsiklausyti į detales ir dėmesingai jas jungė į visumą.

Dažnai atlikėjams sunkiausiai sekasi pagroti pirmąjį programos kūrinį, ypač jeigu salės akustika sudėtinga, o instrumento mechanika neišlyginta. Tada tenka labai stengtis skambinti taip, kad klausytojai nepastebėtų fortepijono tembrinių, dinamikos ir kitų nelygumų.

Skambindama savo antrąjį solinį kūrinį, F. Chopino Scherzo Nr. 2, b-moll, pianistė, atrodė, jautėsi jau daug laisviau, tarytum apsiprato su aplinka, o ir šios muzikos turinys, ko gero, artimesnis jos prigimčiai. Neblogai pavyko įveikti daugelį techninių bėdų, sufrazuoti lyriškesnę muziką.

Koncerto pirmą dalį abi jaunosios atlikėjos baigė B. Bartóko Šešiais rumunų šokiais. Pirmiausia nustebino nepaprastas šių gražių merginų išorinis panašumas, paryškintas analogiško dizaino juodomis ilgomis suknelėmis su apnuoginta nugara, vienodomis juodų plaukų šukuosenomis. Pradėjus groti, išryškėjo giminingas jų muzikos pojūtis, beveik toks pats artistinio ir techninio brandumo lygis, sinchroniškas, patogus grojimas kartu. Švariu, sklandžiu muzikavimu, apgalvotomis ir vykusiai perteikiamomis temų charakteristikomis, įvairia dinamika bei ritmika Diana ir Indrė suteikė malonių akimirkų gausiai susirinkusiai publikai. Pasipylė gėlių puokštės, sveikinimai. Vilniaus meras A. Zuokas įteikė artistėms padėkos raštus.

Antrojoje koncerto dalyje girdėjome R. Schumanno Sonatą smuikui ir fortepijonui a-moll, op. 105, G. Enescu "Vaikystės įspūdžius" smuikui solo ir B. Dvariono Scherzino smuikui ir fortepijonui A-dur.

Panašaus temperamento atlikėjos patogiai jautėsi grodamos kamerinę muziką. Apgalvotos ir nušlifuotos detalės, gebėjimas aprėpti visumą, subalansuoti tarpusavyje smuiko ir fortepijono garsai, ryškios kulminacijos, toks pat charakterių traktavimas sudarė gero ansamblio vaizdą. Įdomiausiai, lanksčiausiai nuskambėjo II R. Schumanno Sonatos dalis, žavėjusi nuotaikų ir dinamikos įvairove, meistriškumu. Tačiau įvaldžiusios Finalo techninius sunkumus, atlikėjos dar negalėjo pateikti tikro romantinio šios muzikos"veržlumo.

Puikias instrumento valdymo savybes, susikaupimą ir užtikrintumą pademonstravo Diana Pepelea, solo nuotaikingai pagriežusi G. Enescu "Vaikystės įspūdžius". Panašų įspūdį paliko gana meistriškai atliktas B. Dvariono Scherzino: laisvai ir nuotaikingai skambančios greitos šios pjesės kraštinės dalys, ramiai, paprastai griežiama vidurinė dalis. Manau, dar gražiau šis B. Dvariono kūrinys suskambėtų, jeigu būtų traktuojamas lengvesniu, skaidresniu, trapesniu garsu, artimu impresionistinės muzikos stiliui.

Po koncerto pamaniau, kad protinga, darbšti, jau neblogą techninę bazę, gerą smulkią techniką įgijusi Indrė šiuo metu geriausiai jaučiasi grodama kamerinę muziką. Skambinant solo linkėtina siekti dar didesnės artistinės laisvės, įvairesnio fortepijono skambėjimo, pasinaudoti savo puikia savybe: įdomiai ir su užsidegimu veržtis į kulminacijas.

Beje šis "Sugrįžimų" koncertas dar kartą įrodė festivalio organizatorės, Lietuvos muzikos rėmimo fondo direktorės Liucijos Stulgienės talentą pamatyti, kurioje koncertų salėje organizuoti artistų koncertą, pasirūpinti, kad ji būtų sausakimša, o klausytojai liktų patenkinti patirtais įspūdžiais.