Muzika

Trys progos prisiminti kompozitorių Jurgį Karnavičių

kronika

Gegužės 5 d. Lietuvos dailės muziejuje buvo surengtas ypatingas vakaras, skirtas kompozitoriaus Jurgio Karnavičiaus 120-osioms gimimo metinėms. Būtent gegužės 5-ąją 1884 metais Kaune gimė lietuvių kompozitorius, kurio muzika, deja, iki šiol mums yra gan menkai pažįstama. Jurgis Karnavičius, muzikinį išsilavinimą įgijęs Peterburge ir ilgą laiką ten dirbęs, Rusijoje buvo žinomas ir vertinamas kaip kompozitorius: Pirmasis kvartetas pelnė mecenato M. Beliajevo premiją. Nemažai apie kompozitorių rašė vienas svarbiausių Rusijos XX a. pradžios žurnalų "Мир исскуства".

Vakarą vedusi muzikologė Ona Narbutienė teigė, kad labai įdomus yra J. Karnavičiaus ankstyvasis kūrybos laikotarpis, ypač jo sumanymas jungti kūrinius į ciklus – vakarus. Tokių ciklų kompozitorius parašė du – "Meilė" ir "Vakarai Ešero namuose". Pastarasis ir"skambėjo vakare-minėjime. Tai, beje, antroji proga, surinkusi klausytojus, mat "Vakarai Ešero namuose" Lietuvoje paskutinį kartą buvo atliktas prieš 77 metus – 1928 m. gegužės 23 d. Kauno muzikos mokyklos salėje. Ciklą sudaro styginių kvartetas (atliko Čiurlionio kvartetas), šeši romansai P.B. Shelley’o žodžiais (Sigutė Stonytė ir pianistas Jurgis Karnavičius) bei poema violončelei ir fortepijonui (Saulius Lipčius ir Jurgis Karnavičius). Šis Edgaro Poe apysakos "Ešero namų žlugimas" įkvėptas ciklas buvo parašytas 1915 m., kompozitoriui atsidūrus karo belaisvių stovykloje Jozefsštate. Kūrinį jungia niūri, tamsi, kiek slegianti atmosfera, kuriai klausytojus puikiai parengė O. Narbutienės paskaityta Poe kūrinio ištrauka.

Trečiuoju"prasminiu vakaro akcentu tapo muzikologės Jūratės Burokaitės parengtos monografijos apie Jurgį Karnavičių pristatymas. Ši knyga – tai dvidešimties metų kruopštaus darbo rezultatas. Monografiją vakare išsamiai pristatė muzikologė Vytautė Markeliūnienė. Anot jos, "Jūratė Burokaitė – ištikima akademinių principų saugotoja", tad knyga parašyta argumentuotu, tiksliu stiliumi, gausi vertingų faktų. Kita vertus, čia randame ir netradiciškų, įdomių sprendimų, pavyzdžiui, pačioje knygos pradžioje, pasak V. Markeliūnienės, "tarsi šeimos albumas" pateiktos dešimt nuotraukų iš įvairių kompozitoriaus gyvenimo tarpsnių.

Galbūt po išsamios knygos apie Jurgį Karnavičių pasirodymo bei jo muzikos vakarų (tikėkimės, kad šis nebuvo vienintelis ir nereikės laukti kito jubiliejaus), šis kompozitorius taps klausytojams pažįstamas ne tik kaip operos "Gražina" autorius, bet ir kaip puikios kamerinės bei simfoninės muzikos kūrėjas.

Asta Povilaitytė