Kinas

Miuncheno bienalėje – Vykinto Baltako operos premjera

kronika

iliustracija

Mincheno bienalėje gegužės 18 d. numatyta reikšminga Vykinto Baltako kūrinio "Cantio" premjera. Į bienalės programą šiemet šalia naujojo lietuvių kompozitoriaus opuso įtraukti naujausi, festivalio užsakymu sukomponuoti prancūzo Marko André, brito Briano Ferneyhougho, kinų kompozitoriaus Qu Xiao-Songo bei austro Johanneso Maria Staudo sceniniai veikalai.

V. Baltako kūrinį stato rimtos lietuvių ir vokiečių atlikėjų pajėgos. Spektaklį režisuoja Oskaras Koršunovas, scenografijos ir videoinstaliacijos autorius – Gintaras Makarevičius, pastatyme dalyvauja OKT aktoriai, taip pat solistai Rita Balta (Bieliauskaitė, sopranas), Robertas Morvai (tenoras), Randalas Turneris (baritonas), Miuncheno kamerinis orkestras. Muzikinis spektaklio vadovas – Christophas Poppenas.

"Cantio" libretą, naudodamasi antikinės poezijos fragmentais, parašė Sharon Lynn Joyce. V. Baltakas ir libreto autorė grįžta prie teatro kalbos ištakų – įmantraus senovės graikų retorikos meno. Atsparos tašku pasirinktas antikinėje retorikoje nedažnai randamas atsisveikinimo kalbų modelis. Tokiomis kalbomis senovės Graikijoje buvo siekiama kuo ilgiau sulaikyti miestą paliekančius dievus, tad jos privalėjo pasižymėti ypatingomis intonacijomis, įtaigumu, judesiais.

Opera prasideda skiemenimis, atskirais žodžiais, jų nuoplaišomis, kol pagaliau pasikartojimai ir transformacijos, garsai ir motyvai, ritmai ir intonacijos suformuoja raiškią kalbą, čia pat virstančią muzika.

Kūrinys formuojamas aplink pagrindinį balsą – atliekamą elektroniškai, tad nesusijusį su jokiais konkrečiais scenoje matomais dalykais. Solistai palydi pagrindinį balsą, reaguoja į jį, oponuoja, kartais belkantiškai, kartais muzikalia kalba. Šį balsą taip pat savaip komentuoja ir 20 atlikėjų instrumentų ansamblis.

Įdomu, kad scenoje kylantys garsai transformuojami pasitelkus live electronics. Taigi visas muzikinis ir dramatinis vyksmas yra lyg uždaras, pats save komentuojantis, transformuojantis ir kartu pilnas ciklas, judantis finalo link. Kūrinys atliekamas graikų kalba, bet ne tam, kad ją pažodžiui galėtų suprasti tik klasikinį išsilavinimą įgijusi publika. Veikiau laukiama klausytojų su fantazija, nelinkusių teatre visą dėmesį koncentruoti į literatūrinio teksto prasmę ar konkretų siužetą. Juos turėtų sudominti paveiki įvairių šios meno rūšies komponentų visuma.

Pasak autorių, visa, kas sukurta, tampa puikia medžiaga apmąstymams ir tobulinimui – procesui, kuris greičiausiais tęsis ir po kūrinio keturių premjerinių spektaklių Miunchene, "Theater im Haus der Kunst". Tad gali būti, kad lietuvišką kūrinio premjerą, numatytą "Gaidos" festivalyje šį rudenį, matysime jau kiek kitokią.

LMILC inf.