Kviečia Vyčio Jankausko trupė

Choreografas Vytis Jankauskas savo kūrinius brandina ilgai, todėl jų yra nedaug, tačiau visi jo šokio spektakliai turi gero, išlaikyto vyno skonį: švelnu, lengva ir skaidru, šiek tiek svaigina ir kažką primena. Šio choreografo spektaklius puikiai įvertinto Lietuvos ir užsienio šiuolaikinio šokio kritikai, savitą V. Jankausko braižą pamėgo ir publika.

Visai neseniai V. Jankauskas buvo pripažintas geriausiu 2003 metų choreografu ir gavo "Auksinio scenos kryžiaus" apdovanojimą už choreografiją spektakliui "Nuskendęs slėnis". Spektaklio dalyviai – pats choreografas ir pagrindinė jo trupės šokėja Giedrė Kirklytė – kuria aplink save sunkiai apibūdinamas erdves: gūdaus, skraidančių vabalų pilno miško, šviesios pievelės, nežemiškos atmosferos, malonių prisiminimų, tingulio ir ilgesio. Tai nebūtinai nurodo konkrečias situacijas, veikiau primena būsenas ir sukelia sunkiai apčiuopiamus prisiminimus.

2002 m. spektaklis "Viduramžių bernelių dainos" atstovavo Lietuvos šokiui pasauliniame šokio festivalyje "Global Dance ’02" Diuseldorfe (Vokietija). Šis spektaklis keri žiūrovus ir ištobulinta forma, ir giliu turiniu, kuriame išnyra tai sakralumo, skaistumo, tai religiniai, istoriniai ar filosofiniai motyvai.

Regis, V. Jankauskas tobulai moka pasirinkti "savus" žmones: jo ir G. Kirkilytės duetą dažnai giria būtent už "stebuklingą" partnerystės pavyzdį. Kūno pojūčių pajauta ir suderinamumas, vienas kito minčių ir jausmų supratimas suteikia V. Jankausko spektakliams nepaprasto grožio, intymumo, jautrumo ir subtilios elegancijos. Visada džiugina choreografo bendradarbiavimas su kompozitoriumi Skirmantu Sasnausku ir kostiumų dizainere Rūta Biliūnaite.

Abu spektakliai bus rodomi gegužės 27 d., ketvirtadienį, 19 val. Lietuvos Nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje. Verta ateiti net jei esate matę spektaklius kur nors kitur – juk intymi Mažosios salės erdvė visada prideda kūriniui savų spalvų.

A.Š.