Valentinoms ir Valentinams

Filme "Tegyvuoja meilė" ("Love Actually", rež. Richard Curtis, JAV, 2003) pasakojama dešimt skirtingų meilės istorijų, kurios kartais susipina, kartais išyra, o dažniausiai susikerta netikėtose vietose. Toks siužetinių linijų skaičius išsklaido dėmesį tačiau filmas nepabyra į atskirus nesuprantamus fragmentus. Nes viską sujungia (kaip čia pasakius?)…meilė.

Jei norite su drauge nueiti Šv. Valentino dieną į filmą – tikrai neapsiriksite. Daugybė gerų aktorių, smagios ir kartais graudžiai juokingos istorijos. Ir geriau neklausinėti savęs – kur jau mačiau šitą sceną (aktorių, situaciją). Nes gali paaiškėti, kad visas filmas sudurstytas iš ankstesnių Curtiso scenarijų ("Ketverios vestuvės ir vienos laidotuvės", "Noting Hilas", "Bridžitos Džouns dienoraštis") – kai ką pakeičiant, apverčiant situaciją aukštyn kojomis. Ir aktoriai tie patys – Hugh Grantas vaidina Britanijos ministrą pirmininką, o Colinas Firthas – draugės paliktą rašytoją. Kažkoks kritikas net pastebėjo, kad tiek daug žvaigždžių ekrane nepasiteisina – kad ir kokie žavūs ir įdomūs būtų, jie nespėja "įsibėgėti" tepasirodę kiekvienas po kokias aštuonias minutes. Bet geriau aštuonios minutės su Billy Bobu Thorntonu, Emma Thompson, Keira Knightley ir Alainu Rickmanu (įspūdingasis "Hario Poterio" Sneipas) nei visą filmą stebėti bjaurias Rowano Atkinsono grimasas (jis, beje, šiame filme taip pat gavo kuklų vaidmenėlį).

Iki tol rašęs scenarijus ir prodiusavęs, Richardas Curtis į pirmąjį savo filmą panoro sudėti viską – yra čia ir vestuvės, ir laidotuvės, ir firmos vakarėlis, ir šeimyninė šventė, ir mokyklos koncertas, ir radijo bei televizijos laidos su "driokstelėjusiu" senuku rokeriu. Ministras pirmininkas jau pirmą darbo dieną įsimyli jam arbatos atnešusią merginą, o gėjus – savo buvusio draugo žmoną. Vis dėlto ne išmoningos siužetinės linijos ir personažai čia svarbiausi. Įdomu stebėti šią margą santykių pynę – kaip keistai jie mezgasi ir trūkinėja, ir kaip kiekvienas, net ir nereikšmingas, gestas gali įgauti netikėtos galios.

Filmas prasideda įrašų studijoje – "atgyvenęs" rokeris Bilas Mekas (puikus Billo Nighty vaidmuo!) perdainuoja savo seną šlagerį niekaip neištardamas "kalėdos" vietoj "meilė". Taigi veiksmas vyksta iki šventinės karštinės šurmuly ir pasiekia kulminaciją per Kalėdas. Kalėdos – tai toks stebuklų ir intensyvios prekybos metas, tinkamas prisipažinti meilėje ir pirkti brangias dovanas. Ir, žinoma, laukti "užsakytų" stebuklų išsipildymo. Pavyzdžiui, keistokas padavėjas išskrenda į JAV, nes šaltos britų merginos nepastebi jo žavesio, o amerikietės vien dėl britiško akcento pasiryžusios griūti į lovą. Kalėdų "dvasia" vis kaista, santykiai intensyvėja, o žiūrovas su malonumu stebi tą "švento pamišimo formą" ir neišvengiamus nesusipratimus…

Gal ir galima sakyti, kad iškirpus kelias siužetines linijas, filmas tik sustiprėtų (ir sutrumpėtų – o tai irgi svarbu šiais laikais). Kita vertus, kiekviena iš tų linijų sustiprina siunčiamą pranešimą – "kovok už savo jausmus!". Nepasiduok ir tikėk stebuklais. Toks, regis, naivus požiūris veikia kaip vakcina nuo pragmatizmo. Nes filme, kaip ir gyvenime, matai tai, ką nori matyti.

SimonaS Ližė