Klarnetininkas Algirdas Budrys mini kūrybinės veiklos sukaktį

Algirdas Budrys M. Raškovskio nuotr.

Šiemet 45-erių metų kūrybinės veiklos sukaktį švenčiantis klarnetininkas Algirdas Budrys šiai progai pažymėti sumanė įdomių koncertinių programų, atkreipiančių dėmesį ne tik į šiandienės veiklos spektrą, bet ir į visą nuoseklų, vaisingą kūrybinį darbą. Per 45 metus (koncertuoja nuo 1958 m.) sugrota daugiau kaip 2000 solo ir kamerinių koncertų, gastroliuota garsiausiose SSRS salėse, daugelyje Europos ir pasaulio šalių, bendradarbiauta su įvairios sudėties kameriniais ansambliais, pučiamųjų, kameriniais bei simfoniniais orkestrais, 25 metus koncertuota su paties suburtu (1964 m.) pučiamųjų kvintetu, nuosekliai propaguota užsienio ir lietuvių (nemažai kūrinių specialiai jam sukurta ir dedikuota) kompozitorių kūryba klarnetui, gausybė kūrinių įamžinta įrašuose. Klarnetininko meistriškumas vertintas pačiais geriausiais atsiliepimais, 1989 m. Pamelos Weston parengtoje knygoje "Pasauliniai klarneto virtuozai" A. Budrys minimas tarp keturiasdešimties geriausiųjų. Greta koncertinės veiklos, 40 metų skirta ir pedagoginiam darbui, 1986–1989 m. aktyvi atlikėjo ir pedagogo veikla derinta su Lietuvos nacionalinės filharmonijos meno vadovo bei direktoriaus pareigomis, o šiuo metu A. Budrys vadovauja Lietuvos valstybiniam pučiamųjų instrumentų orkestrui "Trimitas".

Minėdamas kūrybinės veiklos sukaktį klarnetininkas šiemet ne kartą koncertuos Filharmonijos rengiamuose koncertuose. Pirmoji proginė programa parengta kartu su kolegomis instrumentalistais Petru Geniušu (fortepijonas), Pavelu Bermanu (smuikas), Arūnu Statkumi (altas), Almina Statkuviene (smuikas) ir Edmundu Kulikausku (violončelė). Nacionalinės filharmonijos surengtų koncertų Klaipėdoje (sausio 29 d., Universiteto Menų fakulteto salė), Kaune (vasario 3 d., Filharmonija) ir Vilniuje (vasario 4 d., Filharmonija) programa buvo sudaryta iš kelių kamerinių kūrinių – M. Brucho Šešių pjesių klarnetui, altui ir fortepijonui, op. 83, S. Prokofjevo "Uvertiūros žydų temomis" klarnetui, dviem smuikams, altui, violončelei ir fortepijonui, op. 34, ir J. Brahmso Kvinteto h-moll klarnetui, dviem smuikams, altui ir violončelei, op. 115, – be kita ko, atveriančių ir dominuojančio instrumento – klarneto – galimybes, jų sklaidą įvairiuose ansambliuose, ir atlikėjų meistriškumą bei kūrybinės partnerystės kokybę. Pastarasis aspektas itin aktualus ir kitam proginiam koncertui – kovo mėnesį planuojamam pasirodymui su Roberto Šerveniko diriguojamu Nacionaliniu simfoniniu orkestru (meno vadovas ir vyr. dirigentas – Juozas Domarkas) ir garsiu Švedijos klarnetininku Håkanu Rosengrenu, su kuriuo sumanyta atlikti kūrinių dviem klarnetams ir orkestrui programą.

S. V.