Dailė

Iš mėlynos

Olandijos juvelyrių paroda Gintaro galerijoje-muziejuje

Pille Veljetaga

iliustracija
Andrea Wagner ir Terhi Tolvanen darbai Gintaro galerijoje-muziejuje
O. Posaškovos nuotrauka

Olandijos menininkės Andrea Wagner ir Terhi Tolvanen pernai Mizgirių menininkų namuose Nidoje pirmą kartą pabandė dirbti su gintaru. Šiais metais į Menininkų namus juvelyrės atsivežė nemažą dalį eksponatų, dar kartą padirbėjo kaitros nualintoje Nidoje ir surengė parodą.

Aitroka mėlyna nuspalvintų "medžių" iš pajūrio smilgų ir šakelių, mėlynus vandenis primenančių kartono lopinėlių, mėlynu vyniojamu popieriumi išklotų įpakavimo dėžučių apsuptyje žiūrovus pasitinka A. Wagner ir T. Tolvanen "Out of the blue" parodos eksponatai Vilniuje, Gintaro galerijoje-muziejuje. Parodos pavadinimą galima būtų išversti "Padaryta iš mėlynos" arba "Atspirties taškas - mėlyna". Iš tiesų atspirties tašku laikyčiau pastišą, tiksliau, juo grindžiamą santykį su juvelyrikos tradicija. Kaip žinoma, pastišas, kitaip nei parodija ar ironija, yra neutralus stilistinių kaukių dėvėjimas. Naudojamas plastikas, siūlai, epoksidinė derva, stiklo pluoštas, klijais sutvirtintas smėlis nereiškia iššūkio tradicinei juvelyrikos, kaip taurių, brangių medžiagų grožį atskleidžiančio meno, sampratai, o mėgėjiškus rankdarbius primenanti papuošalų išvaizda - ne modernistų adoruoto archajinio ar vaikiškojo primityvumo ironizavimas. Dailininkės tarsi rimtai žaidžia kūrybą, pamėgdžioja tikrą meną ir, kaip būdinga žaidimui apskritai, nesuka galvos dėl žaidimo taisyklių atitikimo tikrovei. Prisiimtoji konvencija leidžia vaizduoti papuošalus kokiomis tik patinka priemonėmis. Visais laikais juvelyrai derindavo medžiagas pagal jų savybes, taigi A. Wagner neskaidriam, mažai apdorotam gintarui į porą parinko taip pat organinės kilmės optiškai šiltą medžiagą - siuvinėjimo siūlus, iš kurių raišiojant mazgelius nuneriama standi, galuose kūgio pavidalo kaklą juosianti virvelė. Siūlais siuvama, taigi ir gintaro segmentus prie jos galų galima prisiūti, tik tenka gintare išgręžti skylutes siūlui verti. O kokia juvelyrika be metalo? Į kelis kaklo papuošalus iš siūlų ir gintaro dailininkė dar įkomponavo tarsi "nunertas" ažūrines sidabro puošmenas. Jei jau žiedai turi akis ir reikia sugalvoti, kaip gintarinę akį pritvirtinti prie lankelio laikantis nertų papuošalų žaidimo taisyklių, belieka nunerti masyvų apsodą dideliai žiedo akiai ir nepaisyti, kad ji maskatuosis beveik pirštų galus siekdama.

iliustracija
Andrea Wagner ir Terhi Tolvanen darbai Gintaro galerijoje-muziejuje
O. Posaškovos nuotrauka

Visais laikais papuošaluose žėrėdavo brangakmeniai. T. Tolvanen taip pat naudoja šviesą atspindinčias medžiagas - stiklo rutulėlius, stiklo pluošto juostą.

Žaisliniams brangakmeniams nekenkia tai, kad jie atsiduria ant dažais nuspalvinto segės ovalo, nes iš toliau segė atrodo kaip tikras prabangus daiktas - taisyklingai sukomponuota, harmoningo kolorito. Akį džiugina tai, kas skaidru, todėl tokio puošnumo gali būti daug: stiklo pluoštu padengta plokštuma dekoruojama permatomo gintaro plokštelėmis, kitoje segėje greta dedamos gėlės iš stiklo, presuoto ir natūralaus gintaro. Visos šios gėlės vienodai nusipelnė patekti į puokštelę, kurią prisisegs dama.

Žaidimuose galioja susitarimas, ir jei kuriai nors medžiagai liepta vaidinti gintarą - ji suvaidins. Pavyzdžiui, gintaro gimimą iš sakų. T. Tolvanen segėje, vaizduojančioje sakų burbulėliais apkibusią šaką, šakelė yra tikra, medinė, o "sakų" rutulėliai - stikliniai, ne gintariniai. Karolius iš epoksidinės dervos segmentų, kuriuose "inkliuzai" - elektroninio prietaiso nuolaužos, A. Wagner pavadino "Gintariniu kaklo papuošalu "40.002.002AD". Visi žino, kad gintaro gabalai su inkliuzais yra labai vertingi, o šiais vertybių pliuralizmo laikais visai galima suabejoti ir paklausti, kodėl gi. Gal priešingai - vertingesni turėtų būti ne daug kainuojantys gintarai, o gyvi padarėliai, kurių įkapėmis tapo prieš milijonus metų sustingę sakai. Segėse "Išlaisvinti įkalintus gyvūnus" gintaro plokštelėje išpjaustomi voro, driežo siluetai, ant segių užrašoma "Amber Freedom Movement" ir greta eksponuojamas A. Wagner išsigalvoto gyvūnų išlaisvinimo judėjimo veiklos "įrodymas": informacija spaudoje apie tai, kad nežinomi asmenys iš K. Mizgirio muziejuje esančio unikalaus gintaro gabalo nugvelbė inkliuzą ir kad pėdsakai veda į Amsterdamą. Stebina dailininkės kantrybė nepasiprašius pagalbos iš Lietuvos pačiai su žodynu išversti į lietuvių kalbą šios "informacijos" tekstą, pasinaudojus kopijavimo aparatu "įdėti" jį į laikraščio "Neringa" numerį.

Gal norėta padaryti staigmeną, ir iš tiesų gintaro demistifikavimas paradoksalia gyvūnų išlaisvinimo akcija tapo dar viena malonia staigmena greta daugelio matytųjų A. Wagner ir T. Tolvanen parodoje Vilniuje. Lengvoje kaip Nidos įspūdžių mėlis aukšto lygio juvelyrikos parodoje.