Žmogiškas pasaulis

Oldrich Kulhanek. "Ecce Hommo"

Panaršius čekų grafiko Oldricho Kulhaneko kūrybinę biografiją, iškyla modernisto maištininko, nerimstančio kovose už žmoniškumą ir laisvę, nepaklūstančio ideologijoms asmenybės vaizdinys. Ideologijos paskirtis, anot Jeano Baudrilard`o, - klaidingai reprezentuoti tikrovę. O vienas iš grafiko O. Kulhaneko kūrybos postulatų (puikiai tinkantis jo ankstyviesiems darbams) - "pateikti savo laiko sielos ataskaitą", t.y. parodyti išvirkščiąją ideologijos pusę. Kadangi menininkas gyveno sovietų okupuotoje Čekijoje, jo nonkonformistiniuose darbuose pašiepiama būtent daugeliui gerai pažįstama utopistinė ideologija, kurios galybė tampa iššūkiu meninėje kūryboje. Kai nebegali verkti - pradedi juoktis.

Dabar, kai laisvė nėra varžoma, grafiko darbai praranda dalį įtaigumo ir maištingumo, tačiau tik ne toje epochoje, kai visi privalėjo žinoti vienintelę tiesą ir kai "nebuvo" nei sekso, nei erotikos. Litografijoje "Interjeras Nr.1" menininkas kiek subtiliau nei ankstesniuose darbuose šaiposi iš ideologinių tabu: pakankamai siurrealistinėje geometrinėje erdvėje piešdamas į tyruosius amūrėlius nepanašius, bet juos primenančius kūdikius, juodais kvadratais cenzūruoja jų nepadoriąsias vietas.

Ankstyvieji autoriaus darbai labai naratyvūs, gal kiek perkrauti. Aštuntajame dešimtmetyje kinta jo "kalbėjimo maniera", naratyvias litografijas keičia reprezentacinių simbolių kompozicijos. Dėl to atsiranda tam tikras darbų plakatiškumas. Menininkas kuria daug darbų politine, socialine tematika, inspiruotų F. Kafkos, G. Orwello kūrinių. Įdomus ir kartu keistas, ypač hiperbolizuotas autoriaus požiūris į šiandieninį sportą (jo nuomone, smarkiai nutolusį nuo helenistinio idealo), kaip brutalumo ir žiaurumo simbolį. Paveiktas sporto pasaulio fotografijų su išsekusių sportininkų veidais, menininkas sukūrė litografijų ciklą šia tema. Sporto manija virsta žiaurumu, kraujo praliejimu, ir grafiko darbuose tampa agresijos metafora.

Įdomios ne tik darbų temos, bet ir atlikimo būdas, grafiniai sprendimai skaidant ir sudurstant vaizdus. O. Kulhanekas litografijose nedaugžodžiauja, ypač paskutiniuosiuose cikluose. Jo fotorealistiniai žmonių veidai, rankos, lūpos ar akys sudraskyto popieriaus randuose suprantami paprastai, netgi plakatiškai. Manipuliuodamas išraiškingomis žmogaus kūno dalimis, kuriose, anot chiromantų, įrašytas visas gyvenimas (delno linijos, pirštai, akies rainelė - didžiausia išorinė kiekvieno duomenų bazė), iš jų tarsi konstruoja žmogaus identitetą.

Oldrich Kulhanek. "Šauksmas"

Litografijų cikle "Ecce Homo" autorius, bandydamas atskleisti žmogaus esmę, "iškerpa" visą žmogaus gyvenimą, sugretindamas nekaltą kūdikio žvilgsnį ir raukšlėmis išvagotą veidą. Lyg dokumentuojant vaizduojami du kraštutinumai - gimimas ir mirtis - praryjant didžiausią gabalą laboratorinių išbandymų (pavadinkime tai "gyvenimu").

Savo aliuzijomis į kitus meno kūrinius sudomino litografija "Šauksmas". Atsitiktinumo ir chronologijos principu O. Kulhaneko "Šauksmas" įsispraudžia tarp ultragarsinės Munko tapybos ir publikos interaktyvumo reikalaujančių Jurgos Barilaitės ar intravertiškų Eglės Rakauskaitės videoinstaliacijų. Šįkart šauksmas, manau, labiau politinis. Gal vertėtų sudaryti XX a. šauksmų ikonografiją, ieškant jų priežasčių ir veikimo principų. Ar jiems visiems galioja agresijos, baimės ir slopinimo veiksniai?

Menininko darbuose netrūksta kritiškumo, grotesko ir kandaus juoko iš jį supančių idiotiškų taisyklių. Negaliu nepaminėti amerikietiškųjų O. Kulhaneko darbų, atsiradusių paskutiniame XX a. dešimtmetyje, autoriui nuvykus į JAV. Grafikas atsargiai ardo amerikietiškus stereotipus: jis pašiepia amerikietiškąją laimę ir gerovę, fotorealistiškai pateikdamas Ameriką kaip vieną didelį smegenėlių hamburgerį ar manipuliuodamas mandagumo frazėmis "How are you? - I am fine" kreivų šypsenų kombinacijoje. Amerikos jis neatrado, tačiau, regis, ideologijų (socializmo ir kapitalizmo) skirtumai pasirodo ne tokie jau ir milžiniški.