Muzika

Kai skamba senoji muzika

Žvilgsnis į festivalį "Banchetto musicale"

Živilė Stonytė

iliustracija
Ansamblio "Impetus musicus" ir "Vilniaus camargo trupės" nariai

"Sostinės dienos" ir šiemet po savo afiša priglaudė Tarptautinį senosios muzikos festivalį "Banchetto musicale". Jis šiemet - jau tryliktasis, per tiek metų suformavęs ištikimą klausytojų, žiūrovų ir senosios muzikos gerbėjų ratą. Aš - irgi viena iš jų, taigi siūlau nedidelę jau pasibaigusio festivalio apžvalgą.

Rugsėjo 14-19 d. senoji muzika skambėjo šešiuose koncertuose. Viena vertus, nors senoji muzika Lietuvoje dar užima išskirtinę vietą, yra smagu, kad tai gerąja prasme atliepia erdvės, kuriose ji skamba. Netinkuotos bažnyčios, pastoliai, paskliautėse sklandantys paukšteliai - visa tai kuria puikią nuotaiką, kiek primenančią prieš gerą dešimtmetį vykusius renginius. Be Bernardinų bažnyčios, kurioje koncertai jau įprasti ir kuri gali didžiuotis savąja publika, jau kelerius metus apsilankyti ne tik mišiose, bet ir koncertuose galima Mergelės Marijos dangun ėmimo bažnyčioje Trakų gatvėje, kuri taip pat žavi savo puikia akustika ir aplinka. Štai joje ir prasidėjo festivalis vėjuotą rugsėjo 14 d. popietę, o jį pradėjo vokalinis senosios muzikos ansamblis "Giesmių tarnai", prisiglaudęs prie šios bažnyčios. Šeši muziką studijuojantys jaunuoliai į ansamblį susibūrė prieš trejus metus ir tais pačiais metais debiutavo "Banchetto musicale" festivalyje. Tuos, kurie girdėjo ansamblio debiutą tuomet, galiu nuraminti, kad bent jau elementarių intonavimo problemų sumažėjo, ir sekstetas tarpusavyje dera neblogai; gražiai skamba vyrų balsai. Kitas dalykas yra tai, kad nėra nustatyto laiko, kuriam prabėgus kolektyvą būtų galima laikyti subrendusiu, išaugusiu iš vaikiško amžiaus, ir iš jo reikalauti visapusiškos kokybės ir atlikimo, ir programų sudarymo atžvilgiais. Šio koncerto programoje didžiąją dalį užėmė LDK kompozitorių kūriniai, skambėję ir lenkiškai, ir pritaikius lietuviškus vertimus. Dėmesys tokiam repertuarui išties sveikintinas ir tęstinas, linkėčiau tik, kad ir muzikine prasme radus raktą ši muzika skleistųsi įvairesnėmis interpretacijos spalvomis (bent jau stengiantis išvengti nuolatinės posminės monotonijos). Kita programos dalis, kurią galima būtų apibūdinti kaip Europos XVI a. chorinės muzikos šedevrai, džiugino pirmiausia atlikėjų atsidavimu ir meile šiai muzikai. Koncertą pagyvino ir Utenos muzikos mokyklos merginų choras "Ut Re Mi", profesionaliai prisijungęs prie programos (nors tada akivaizdžiai iškildavo vyriškų ir moteriškų balsų balanso problema).

Svarstant senosios muzikos situaciją ir jos kolektyvų brandą Lietuvoje, norisi prisiminti ir tos pačios dienos vakarą Evangelikų liuteronų bažnyčioje vykusį kitą koncertą. Festivalio meno vadovė Jūratė Mikiškaitė-Vičienė išties džiaugėsi, galėdama pirmąją festivalio dieną paskirti jauniems debiutuojantiems kolektyvams. Tai iš tiesų rodo muzikantų domėjimąsi senąja muzika, jos tam tikrą trūkumą ir atvirą kelią. Vokalinis kvartetas "Lirum", susibūręs taip pat prieš trejus metus iš B. Dvariono muzikos mokyklos mokytojų, žavi profesionaliu dainavimu, entuziazmu ir kitais džiuginančiais dalykais, tačiau... ar ne laikas liautis mėgautis populiariaisiais renesanso šedevrais ir imtis ieškoti savitesnių programų, atlikimo stiliaus? Panašių ansamblių, tikiu, vis atsiras, tačiau norint išsiskirti iš bendros, jau kelerius metus "debiutuojančių" ansambliukų masės, teks rimtai pasukti galvą, o galbūt siekti ir specialesnių senosios muzikos interpretacijos žinių.

Nors esu labiau linkusi kalbėti apie vokalinius ansamblius, negaliu nepaminėti ir Mažojo trio debiuto su programa "Kviečia Telemannas". Jaunos Muzikos akademijos studentės ir absolventės tame pačiame koncerte pristatė žavų Telemanno kūrinių vėrinį iš retai pas mus skambančių opusų.

Tikrą staigmeną pateikė viduramžių muzikos ansamblis "Dekameron" iš Varšuvos, koncertavęs rugsėjo 17 d. Bernardinų bažnyčioje. Keturi instrumentininkai ir žavinga dainininkė pristatė dviejų dalių programą, sudarytą iš Boccaccio laikų muzikos ir Kastilijos karaliaus Alfonso Išmintingojo "Cantigas de Santa Maria". Naudojami rekonstruoti viduramžių instrumentai, muzikologiniai programų tyrinėjimai, įtikinanti pateikiamos muzikos ir programos koncepcija įrodė, kad tai - labai rimtas kolektyvas. Nors daug pagiriamųjų žodžių galima pasakyti kiekvienam iš instrumentininkų, muzikavusių virtuoziškai ir stilingai, tikrai ansamblį papuošė sopranas Anna Mikołajczyk-Niewiedział. Nuostabus jos balsas, atlikimo technika, improvizacinis laisvumas ir elegantiška laikysena sužavėjo daugelį.

Turiu prisipažinti, kad kelis koncertus praleidau. Vienas, apie kurį girdėjau puikių atsiliepimų, vyko rugsėjo 15 d. Taikomosios dailės muziejuje. Čia pristatyta Vokietijos baroko muzika ir šokiai, o "Muzikinius pavasario vaisius" (taip buvo pavadinta programa) skynė ir lietuvių, ir latvių pajėgos: jungtinis ansamblis "Impetus musicus", "Vilniaus camargo trupė" ir kontratenoras A. Veismanis iš Rygos. Rugsėjo 16 d. festivalio rengėjai Evangelikų liuteronų bažnyčioje pristatė sopraną iš Danijos Kathrine Frank Jensen ir lietuvių liutnininkę Eleną Čičinskaitę. Skambėjo karalienės Elžbietos I laikų dainos ir pjesės liutniai. Šias dvi atlikėjas išgirdome ir baigiamajame festivalio koncerte Vilniaus universiteto Teatro salėje rugsėjo 19 dieną. Į Claudio Monteverdi madrigalų herojaus - įsimylėjusio jaunuolio - kelionę pas mylimąją į Ispaniją pakvietė "Banchetto musicale" ansamblis, šokėjai ir choro "Brevis" kamerinė grupė. Programą sudarė senosios muzikos specialistas iš Olandijos Dirkjan Horringa, beveik savaitę dirbęs su mūsų atlikėjais.

Taip festivalis ir praėjo, deja, smarkiai gožiamas kitų greta vykstančių, kur kas triukšmingesnių renginių šešėlyje. Tačiau savą publiką jis tikrai turi; nereikia abejoti, kad kiekvienais metais jo laukia gerbėjų būrys, o mes įsiklausykime į naujus balsus Lietuvos senosios muzikos interpretatorių gretose ir kurstykime didesnes jų menines ambicijas.