Pasiansas kitaip

Irma Balakauskaitė. "Žiedelis". Ofortas. 2002 m. V. Ilčiuko nuotr.

Irma Balakauskaitė galerijoje "Kairė-dešinė" išdėliojo pasiansą - [pranc. patience - kantrybė] tai kortų dėliojimas (dažnai būrimas) pagal tam tikras taisykles.

Gaila, bet taip ir neišmokau dėlioti pasianso, o Irmai tai puikiai sekasi.

Irma Balakauskaitė negudrauja, kortuotojų kalba tariant - "neblefuoja", kaip galėtų kai kam pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, ji kruopščiai atspaudė kiekvieną paveikslėlį - segmentą ir dėdama vieną prie kito sutvėrė minčių, slapčiausių vilčių, nuojautų ir pojūčių kupiną "melanžą"...

Atrodytų, kam taip vargti, atspausti tiek atspaudų, visą niuansuotų atspaudų virtinę, juk galima būtų juos dublikuoti dauginimo aparatu? Bet tada išnyktų meditatyvinė pasianso atmosfera, tai prilygtų banaliam skrajučių štampavimui, dingtų mąsli ir ilgesinga subtilios ritualizuotos veiklos aura.

Irma Balakauskaitė kruopščiai multiplikuoja atspaudus, subtiliai varijuodama tonais, spalvomis, ryškindama ir blankindama "paveikslėlių" piešinį, ir be galo kruopščiai dėlioja "klausimų ir atsakymų kortas" erdvėje bei plokštumoje.

Grafikės darbams visada buvo svetimas iliustratyvumas, paveiksliškumas - tai daugiau ženklo, silueto, šešėlių poezija, pasąmonėje švystelėjusių pavidalų atgarsiai bei pėdsakai. Irma Balakauskaitė savo kūriniais nėra linkusi stebinti, jos darbai tik priverčia sustoti ir suklusti. Irmos braižas - racionalus, galima sakyti, net minimalistinis, ji neakcentuoja detalių, neieško stilistinių vingrybių, nedekoruoja, nepuošia savo raižinių, "kad būtų gražiau...", o koncentruoja dėmesį į pagrindinę kūrinio ar kūrinių visumos idėją, vienišos, išgrynintos formos ar silueto skambesį.

Žiūrint į Irmos Balakauskaitės darbus parodoje "Pasiansas", vis šmėkšteli mintis, kad vien žiūrėti neužtenka, kad kažko vis nesupranti, bandai iššifruoti galbūt užslaptintą, intymią informaciją, įžvelgti slaptą kodą, raktą, kad menama paslaptingumo uždanga prasiskleistų ir įsileistų vidun į painiai suregztą emocinį ir nuojautų kupiną pasiansą.

Iš kelių minimalizuotos, taupios formos "ikonėlių" dailininkė sudėlioja painų, bet elegantišką moteriškų rankdarbių ilgais rudens vakarais pakaitalą - "paveikslinį pasiansą", kurį nei dėlioti, nei analizuoti niekam nenuobodu.