Visuomenė, menas ir technologijos

Performansų grupės "Mikomikona" vaizdo miksavimas į garsą

Rugpjūčio 25–28 d. Vilniuje vyko RAM6 kūrybinės dirbtuvės-seminaras "Socialinė sąveika ir kolektyvinis protas". Jame dalyvavo daugiau nei 70 naujųjų medijų teoretikų, menininkų ir praktikų iš viso pasaulio. RAM6 – tai šeštasis ir paskutinis įvykis, Baltijos jūros regiono medijų meno laboratorijų tinkle.

RAM6 buvo rengiamas kartu su Europos Sąjungos programa "Kultūra 2000" ir Lietuvos kultūriniais fondais. Pirmieji penki RAM (sutrumpinimas reiškia kaip "Re-approaching New Media" – "Permąstant naująsias medijas") renginiai vyko Oslo, Stokholmo, Helsinkio, Talino ir Rygos medijų meno laboratorijose. RAM6 dirbtuvėms-seminarui platformą suteikė VILMA ("Vilnius Interdisciplinary Lab for Media Arts" – "Vilniaus tarpdisciplininė medijų meno laboratorija") ir Šiuolaikino meno centras.

RAM6 dominavo formos – naujųjų medijų – galimybių paieškos ir praktika. Kaip ir daugelyje pernykščio projekto "Wilno – Nueva York" įvykių, daugiausia išlošė tie, kurie buvo aktyvūs dalyviai arba labai suinteresuoti stebėtojai. Ryškus buvo projekto edukacinis aspektas: praktinėse kūrybinėse laboratorijose dalyviai buvo apmokomi dirbti atviro kodo kompiuterinėmis programomis ir "Linux" operacine sistema susitelkiant į vaizdo ir garso sąveiką, garso sukūrimo, transformavimo galimybes naudojant naująsias medijas meno eksperimentuose.

Kūrybines laboratorijas moderavo garsūs pasaulio menininkai ir teoretikai. Eksperimentinės muzikos kompozitorius Kimas Cascone (San Franciskas, JAV) atliko meninį garsinį eksperimentą "Dinamiško turinio kūrimas naudojant paprastus genetinius algoritmus". Eksperimento rezultatas – noise muzika. Jo kūrybinės laboratorijos dalyviai taip pat dirbo su natūralių garsų (pvz., lietaus, grąžto gręžimo, namų tvarkymo triukšmo) failais, daugiapakope kompiuterine atrankos sistema perdirbdami garsus į noise’ą. Gabrielio Garsia Andujaro (medijų aktyvisto ir konstruktoriaus, vykdančio projektą "Technologijos žmonėms" Ispanijoje) laboratorijos dalyviai iš senų kompiuterių konstravo transliavimo stotis bei bendruomenės infrastruktūros tinklus. Šiose technologinėse dirbtuvėse, anot dalyvių, tvyrojo didžiausia įtampa. Savo pobūdžiu išsiskyrė Johno Hopkinso (JAV) laboratorija, joje svarbiausias buvo žmogiškasis faktorius, leidžiantis kurti tinklinę bendruomenę. Anot tinklo teoretiko ir praktiko Hopkinso, pirminė kūrybingumo sąlyga yra žmonių ryšys ir tarpusavio supratimas. Tokią poziciją menininkas aiškina kvantinės fizikos modeliu: "Jame, mano manymu, psichologijai tenka ne paskutinė vieta."

Medijų meno laboratorija RAM6

Projekto pavadinimas artikuliuoja svarbiausias problemas – socialinę sąveiką bei kolektyvinį protą (angliškas darinys collective inteligence turi daugiau prasmių – ne tik protą, bet ir sumanumą, supratingumą, intelektą). Viena iš RAM6 laboratorijos dalių buvo teoriniai pranešimai. Pirmą pranešimų dieną dominavo politinis medijų diskursas: žymus medijų teoretikas ir kritikas Geertas Lovinkas iš Olandijos kalbėjo apie medijų kontrolę ir galios diskursą; pranešėjai iš Gruzijos, Rumunijos bei Italijos taip pat kalbėjo apie medijų kontrolės bei informacijos filtravimo problematiką savo šalių kontekstuose. Įdomus pasirodė Italijos atvejis: politikui, partijos "Forza Italia" įkūrėjui ir lyderiui, turtingiausiam Italijos žmogui Silvio Berlusconi priklauso 80 procentų medijų (medijų kontrolės požiūriu situacija panaši ir Rumunijoje). Jo verslo imperija valdo spaudos, komercinės televizijos ir radijo, futbolo (jam priklauso AC Milan futbolo klubas), dalį reklamos, draudimo kompanijų, filmų industrijos, maisto ir statybos pramonės. Kaip atsakas į informacijos monopolizavimą Italijoje kilo nepriklausomų televizijų bumas: anot Mateo Pasquinelli, atsirado per 100 televizijų, transliuojančių savo paprastai mėgėjiškas programas. Be šiuolaikinių medijų technologijų tai vargu ar būtų įmanoma. Gaila, kad numatyta pranešimus skaičiusiųjų diskusija neįvyko – galbūt ji būtų išryškinusi globalias medijų valdymo problemas ir konkretizavusi alternatyvios medijų raiškos būdus, iškėlusi naujų klausimų.

Vienas iš performansų grupės "Mikomikona" (Berlynas) narių atliko gyvą vaizdo miksavimą ir jo konversiją į garsą. Menininkas naudojo analogines medijas – skaidrių projektorių, 8 mm kino kamerą bei videoprojektorių. Performanso metu simbolinės informacijos skaidrės (dažniausiai miksuojami nesudėtingi grafiniai vaizdai ar piešiniai) sistemos "nuskaitomos" atitinkamu garsu (garso ir vaizdo sąsaja primena elektroninės muzikos kūrimui naudojamo analoginio aparato "ThereminVox" veikimo principą, kur garsas išgaunamas pasitelkus šviesą – jį sukūrė "Rusijos Edisonu" vadinamas Leonas Thereminas 1934 m.). Būtent Theremino aparatu 2002 m. Niujorke buvo atliktas Edgardo Varčses "Ecuatorial" kartu su orkestru ir baritonu. Įdomu, ar įmanoma vaizdą paversti netechniškai skambančiu garsu? Galbūt tai yra eksperimento klausimas.

Medijų meno laboratorija RAM6

Vienu neįprasčiausių RAM6 projektų buvo "Miško testas": tiesioginės transliacijos iš miško į ŠMC metu vyko laiką ir erdvę įveikiantis muzikinis dialogas tarp Juozo Milašiaus, grojančio elektrine gitara miške ir Dariaus Čiūtos elektroninės muzikos eksperimentų nešiojamuoju kompiuteriu iš ŠMC. Nereikia būti itin dideliu estetu, kad pastebėtum/išgirstum miško skrodimą elektrogarsais: dvi prieštaringos erdvės tapo naujus potyrius keliančiu dariniu. Nemažiau svarbus šiame performanse buvo tam tikrų vaizdų iš miško transliacijos elementas, manau, suteikęs impulsų Čiūtos garsinei improvizacijai (kartais užplūsdavo absoliuti garso ir vaizdo sintezės euforija).

Paskutinę projekto dieną RAM6 veiksmas iš civilizuotos erdvės persikėlė į mišką, iš jo vakare vyko tiesioginė transliacija į ŠMC. Pasitelkus medijas buvo galima stebėti dalyvių diskusijas, kūrybinių dirbtuvių prezentacijas etc. Techniškai žiūrint, tai tėra vaizdo reprodukcija erdvėje (internetu jau keletą metų galima stebėti "webcam’ais" transliuojamus gyvenimus iš beveik bet kurio pasaulio taško). Kas tai – naujųjų medijų galimybių garbinimas ar kitokio meno paieškos? Manau, turėtų kilti daugiau diskusijų apie naujųjų medijų ir meno santykį neužmirštant ir tinklinės bendruomenės bei politinio diskurso, tampančių vis aktualesniais.