Kinas

"Matricos. Perkrauta" žodynėlis

Naujas brolių Andy ir Larry Wachowski filmas

iliustracija

Apie naująjį brolių Wachowski kūrinį "Matrica. Perkrauta" ("Matrix Reloaded", JAV, 2003) galima kalbėti kaip apie pramoginį filmą, kuriame svarbiausia - triukai, susišaudymai ir gaudynės. Tačiau po išoriniu filmo sluoksniu glūdi kitas - prismaigstytas simbolių ir aliuzijų. Juos ne taip lengva "išgaudyti", todėl siūlome "Matricos" žiūrovams svarbiausių su filmu susijusių asmenų ir sąvokų žodynėlį.

Akiniai - vienas iš labiausiai atpažįstamų cyberpunk herojų išvaizdos elementų. Pirmame cyberpunk apsakymų rinkinyje buvo išspausdintas apsakymas "Mozartas veidrodiniais akiniais". Akiniai nuo saulės simbolizuoja atsiribojimą ir jėgą. Sudaužyti akiniai reiškia, kad personažo statusui iškilo grėsmė.

Alisa - Lewiso Carrollo romano "Alisa stebuklų šalyje" herojė. Tai viena svarbiausių literatūrinių "Matricos" aliuzijų. Įsakymą sekti paskui baltą triušį gavo Alisa. Ir Neo, ir Alisa pereina per veidrodį, kai žengia iš vieno pasaulio į kitą. Veidrodis reiškia dualizmą, nesibaigiantį tikrovės kopijavimą, o kartu ir herojui iškylantį pasirinkimą. Alisa įžengia į stebuklų šalį nukritusi triušio urvan. Neo gauna Morfėjo pažadą, kad sužinos, "kur veda triušio urvas", o atsibudęs krenta tuneliu iš savo kokono į kanalą.

Antikvariniai daiktai - tiesiogiai su Baudrillard`o teiginiu, esą simuliuotame pasaulyje visur slypi melancholija, susiję dalykai. Filme nuolat rodomas senas fotelis, televizorius, telefonas, ypač tada, kai Morfėjas dėsto Neo naujojo pasaulio pagrindus, remdamasis Baudrillard`o teorija. Antikvariniai, t.y. dar prieš dirbtiniam protui atsiradus pagaminti daiktai ir įrenginiai, negali maištauti prieš žmogų.

Baudrillard, Jean - prancūzų filosofas. Knygoje "Simuliakras ir simuliacija" (1981) jis aprašė realų ir simuliuotą pasaulius. Pasaulis - tai simuliakras, kurio kopijos prarado ryšį su realybe. Gyvename hiperrealybėje, kuri maitina mus degeneruotomis kopijomis: politinė sistema kalba tik apie teisingumą ir etiką; visuomeninė sistema kalba tik apie individo laisvę; didžiulėse parduotuvėse perkama tik tam, kad pirktum; vaizdų kultūra pakeičia tikruosius objektus ir pan. Melagingas reklamos mechanizmas tampa metodu įtikinti, kad kopija yra originalas, bei priversti patikėti simuliuota pasirinkimo laisve. Nežinome, kad pasaulis yra tik kopija, nes rinkodaros triukai mus apmulkino. Morfėjo paskaita - Baudrillard`o teiginių sintezė. Kadangi viskas yra tik simuliacija, filme keliskart pereinama "per ekraną". Kiekvienąkart už jo randasi nauja, bet tokia pat reali (arba netikra) tikrovė. Baudrillard`o knyga filme šmėkšteli, kai Neo rankose pasirodo tomas, kuriame jis laiko programinę įrangą klientams. Wachowski pokštas tas, kad knyga apie simuliakrus - irgi simuliakras, nes iš tikrųjų yra slėptuvė. Kitas slaptas dugnas - 1984 m. Baudrillard`as rašė: "Kinas vis labiau priartėja prie tobulos tikrovės imitacijos". Wachowski kuria filme tobulą tikrovės iliuziją, bet nuolat paneigia jos tikrumą.

Cyberpunk - literatūros kryptis, ryškiausiai pasireiškusi 9-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Jos herojai - kompiuterių hakeriai. Pagrindinės temos: žmonijos išsigimimas, individo vienišumas, kova už informaciją, žiniasklaidos ir didžiųjų korporacijų valdžia, aiškiai išreikštas pasidalijimas į turtingų ir vargšų klases, bet pirmiausia - visuotinis virtualiosios realybės prieinamumas, galimybė sujungti žmogaus protą su kompiuterių tinklu ir mechaninis įsikišimas į žmogaus kūną. "Matrica" neabejotinai priskirtina šiai krypčiai.

Darrow, Jeff - amerikiečių dailininkas, 1992 m. kartu su Franku Milleriu (scenarijaus autorius) sukūręs cyberpunk komiksą "Hard Boiled". Kūrinys stulbina ne tik neįprastais sumanymais, bet ir labai detalia grafika. Susižavėję "Hard Boiled", broliai Wachowski pasiūlė dailininkui bendradarbiauti kuriant "Matricą". Taip ratas apsisuko, nes Millerio ir Darrow komiksą įkvėpė cyberpunk kinas - Ridley Scotto "Likvidatorius" ir garsusis "Terminatorius".

Déja vu - jausmas, kad kokia nors scena, kurią matome dabar, jau atsitiko praeityje, nors tikriausiai taip nebuvo. Déja vu greičiausiai atsiranda dėl impulsų tarp smegenų neuronų apytakos trikdžių. Pasak Wachowski, déja vu Matricoje reiškia kieno nors įsikišimą į realybę stimuliuojančią programą.

Dick, Philip K. - amerikiečių rašytojas, vienas iš garsiausių mokslinės fantastikos kūrėjų. Pagrindinis jo kūrybos motyvas yra matomosios tikrovės realumo kvestionavimas. Mus supantis pasaulis esąs melagingas įsivaizdavimas, slepiantis tikrąją daiktų esmę. Dažnai jo knygose atsiranda kelių įsivaizdavimo sluoksnių motyvas: nutraukta užuolaida atveria tik kitą melagingą tikrovę, tad niekad negalime būti tikri, kad matome iš tikrųjų realų pasaulį (Morfėjas sako: "Ar kada nors sapnavai, Neo, tokį sapną, kuriuo buvai įsitikinęs kaip tiesa? Kas būtų, jei būtum negalėjęs atsibusti iš to sapno? Kaip tada būtum atskyręs sapno pasaulį nuo tikrojo?"). Vienas garsiausių Dicko romanų "Ubik" pasakoja apie grupelę žmonių, kurie klajoja po dirbtinį pasaulį, nors iš tikrųjų visi guli sarkofaguose. Vis naujas herojus bando užmegzti su jais išorinį kontaktą, tačiau galiausiai ir jis nustoja tikėti, kad gyvena tikrame pasaulyje. Kitas Dicko romanas vadinasi "Simuliakras". Pavadinimas iškart sukelia asociacijų su Baudrillard`u.

Ellison, Harlan - amerikiečių rašytojas fantastas. 1967 m. jis išspausdino apsakymą "Neturiu lūpų, bet privalau rėkti", be abejo, įkvėpusį brolius Wachowski. Apsakymo "herojus" - superkompiuteris AS. Kilus branduoliniam karui, jis perima pasaulio kontrolę. Karą išgyvena tik 5 žmonės, visiškai priklausomi nuo kompiuterio ir gyvenantys jo sukurtame pasaulyje. Scena, kurioje tardant agentams Neo lūpos suauga jam pabandžius surikti, yra aliuzija į Ellisono apsakymo pavadinimą.

Gibson, William - rašytojas, vadinamas cyberpunk popiežiumi. Jis iš esmės sukūrė visą Matricos, kaip virtualaus pasaulio, veikimo sistemą, jis taip pat sugalvojo kanonu tapusią terminiją - Matrica, Zionas etc.

Interpeliacija - pagrindinio specialiųjų "Matricos" efektų autoriaus Johno Gaetos sukurta technika, skirta "visiškai scenos kontrolei". Tačiau tokį pat žodį vartojo ir garsus marksizmo teoretikas Louis Althusseris visuomenės kontrolės mechanizmams apibrėžti. Atsitiktinai (arba neatsitiktinai) filmo grupė taip vadina savo sukurtą visiškos techninės filmo kontrolės mechanizmą. Kad būtų įdomiau, interpeliacija leidžia simuliuoti kino juostos kadrus, kurie nebuvo nufilmuoti (pvz., kadrai su kamera, besisukančia aplink Trinity). Taigi atsiranda kino juostos simuliakras.

Konstruktas - simuliavimo programa, leidžianti treniruoti žmones prieš jiems įžengiant į Matricos pasaulį. Pavadinimas pasiskolintas iš Gibsono. Pastabus žiūrovas scenoje su "moterimi raudona suknele" pastebės, kad Neo ir Morfėją lenkiantys žmonės vienodai apsirengę juodai ir baltai ir tarp jų daug dvynių. Tai simbolizuoja supaprastinimus, atsirandančius generuojant simuliaciją. Mouse dėl tingulio generavo apibrėžtą skaičių personažų, o paskui juos padaugino, kad sukurtų minią. Jis teisingai manė, kad visi ir taip spoksos į moterį raudonais drabužiais.

Matricos kodas - krentančios žalios raidės juodame fone yra kompiuterinė Matricos pasaulio vizualizacija. Žalia spalva filme - Matricos simbolis. Toks filtras naudojamas ir filmuojant virtualias scenas. Žali skaičiai ekrane - tai veidrodinis japonų hierolifų atspindys (taip grįžta veidrodžio simbolika).

Melancholija - Baudrillard`o vartojamas terminas. Jis mano, kad simuliuotoje hiperrealybėje mus nuolat lydi melancholija - pasąmoningas autentiškų daiktų ir išnykstančios prasmės ilgesys. Būtent šią Neo būseną diagnozuoja Trinity ir Morfėjas. Tačiau dar anksčiau jis atverčia Baudrillard`o knygą-slėptuvę ties skyriumi "Apie nihilizmą", kuriame Baudrillard`as ir aprašo melancholiją.

Mesijas - Neo, arba "the One", savojo kliento atpirkėjas. Vėliau jis sužino, kad turi išlaisvinti žmones. Filme jis miršta, prisikelia iš mirusiųjų, nugali priešą ir paskutinėje filmo scenoje skrenda į dangų (Dangun žengimas). Svarbu, kad Neo mirties valanda (Wachowski to nepatvirtina), t.y. jo nesąmoningumo periodas, trunka 72 sekundes.

Pranašystės - Neo tapimą Mesiju filme skelbia kelios pranašystės. Pirmąkart apie tai kalba Choi ir vadina Neo savo Jėzumi Kristumi. Kitu pranašu tampa Neo šefas, kuris priekaištauja, kad Neo negalioja taisyklės ir kad jis turi rinktis. Lemiamą pranašystę filme, aišku, pasakys Žynė: "Regis, kažko lauki. Gal dar vieno gyvenimo?".

Religija - "Matrica" yra įvairiausių religijų mišinys: čia susipina judaizmo, budizmo, krikščionybės, gnostikos motyvai. Svarbiausia yra nuodėmės metafora, žmogus ir Mesijas. Padedamas nuodėmės, Šėtonas pavertė žmogų vergu (kaip mašinos, padedamos Matricos). Mesijas, kurį išduoda vienas iš draugų (Cypheris - Judas), išlaisvins pasaulį nuo nuodėmės, mirs ir vėl prisikels.

72 valandos - tiek Jėzus gulėjo karste kol prisikėlė. Neo filme taip pat buvo gundomas: pirmose keliolikoje scenų kiekviena situacija reikalauja Neo pasirinkimo.

Sintezatoriai - sintezatorių, kurie pasitelkiami įvairių garsų ir instrumentų imitavimui, pavadinimams panaudoti numeriai ir filmo veikėjų vardai : "E-MU Morfėjas", "Oberheim Matrix", "Korg Trinity", "Roland 303" (Trinity kambario numeris), "Roland 101" (Neo kambario numeris).

Supermenas - filme Neo daro du veiksmus iš trijų, kurie prieš pusę amžiaus tapo skiriamuoju Supermeno bruožu, - peršoka aukštus statinius ir yra greitesnis už kulkas. Supermenas dažnai persikūnydavo telefono būdelėse. Paskutinėje filmo scenoje Neo startuoja skrydžiui į dangų būtent išėjęs iš telefono būdelės. Pirmojoje filmo scenarijaus versijoje vaikas gatvėje paklausė motinos: "Ar tai paukštis, ar lėktuvas?". Tai tradicinė pasakojimų apie Supermeną frazė.

101 - Neo kambario numeris. George`o Orwello romane "1984" - tai kambarys, kuriame "yra blogiausi pasaulyje dalykai". Ten kaupiasi didžiausi žmogaus košmarai, ten Didysis Brolis tupdo maištininkus.

Teroristai - Morfėjo grupės motyvus ir metodus galima pavadinti teroristų grupės metodais ir motyvais. "Nabuchodonosaro" grupė, panašiai kaip ir "Raudonosios brigados", veikia siekdama padaryti kitus žmones laimingus, tačiau vadovaujasi savo laimės definicija. Tačiau juk ne visi norėtų palikti patogią Matricą vardan sugrauto ateities pasaulio.

Trejybė - Morfėjas filme yra vadinamas tėvu (Dievas tėvas, nors turi ir Jono Krikštytojo bruožų), Neo - atpirkėju (Sūnus). Trinity, kaip Morfėjo pasiuntinei, tenka Šventosios Dvasios vaidmuo. Trinity sieja ir evangelinius personažus Jėzaus motiną Mariją, Mariją Magdalietę su Šventąja Dvasia.

Vardai - dauguma vardų turi simbolinę prasmę. Morpheus - tai sapnų valdovas Morfėjas; Trinity - Trejybė; Cypher angliškame kompiuterių žargone - tai "nulis", kompiuterinių programų "vieno" priešingybė. "Vienas" - Neo (One anagrama), t.y. vienas, vienintelis, išrinktasis. Neo alter ego Tomas Andersonas - taip pat simbolis: netikinčio Tomo ir graikiško "andros" (žmogus) bei angliško "son" (sūnus) - žmogaus sūnaus, kitaip tariant, Kristaus - junginys. Cypheris yra arti Liuciferio - šėtono, kuris iškart asocijuojasi su Alano Parkerio "Hario Eindželo" Luisu Cyphru. Agentų pavardės Smitas, Džonsas ir Braunas pabrėžtinai banalios.

Žynė - Wachowski sumaniai paslėpė graikiškuosius motyvus. Žynė aiškina Neo, kad lotyniškas užrašas ant sienos reiškia "Pažink save" (Temet nosce). Plutarchas būtent taip citavo vieną iš dviejų Delfų orakulo užrašų, pridurdamas, kad tuo prasideda visi kiti patarimai žmogui. Pitija, Apolono šventyklos vaidilutė, sėdėjo šventovėje ant trikojo, įeidavo į transą uostydama smilkalus ir tada skelbdavo savo pranašystes. Filmo žynė sėdi ant trikojo, kepa kvapnias bandeles ("Juk skaniai kvepia, tiesa?") ir prieš pasakydama ką nors svarbaus užsitraukia dūmą.

Žmonės juodais drabužiais - jų nesukūrė populiarios komedijos kūrėjų vaizduotė. "Žmonių juodais drabužiais" įvaizdis egzistuoja jau keturiasdešimt metų kaip miesto legenda (urban legend). Tai - superslaptos organizacijos, galingesnės už CŽV, FTB ir visas kitas kartu sudėjus, atstovai. Jie visada atsiranda ten, kur įvyko kažkas mįslinga, jie stengiasi, kad žinios apie tai neprasiskverbtų į žiniasklaidą, naikina visus pėdsakus. Dažnai siejami su NSO, jie laikomi svetimos civilizacijos atstovais. Filmo pradžioje pasirodantys agentai ir jų elgesys - akivaizdi "Matricos" aliuzija į žmonių juodais drabužiais legendą.

Pagal užsienio spaudą parengė Kora Ročkienė