ATGAL
SPAUSDINTILiteratūra Ineza Janonytė
Prozininkė ir poetė Ineza Janonytė (g. 1940 m.) išleido tris novelių rinkinius - "Veidas" (1978), "Kodėl išėjo šuo" (1992), "Visada su manimi (1994) - ir poezijos rinkinį "Ratu apie save" (2002). Nuo 2002 m. - Rašytojų sąjungos narė. Gyvena Žąsliuose. Savaitraštyje skelbiame pluoštą eilėraščių iš naujo poezijos rinkinio, kurį netrukus išleis "Nemuno" leidykla. * * * Artimieji iškeliavę Šeolon saują sėklų jums atnešiau šį pavasarį ir ant amžino jūsų miego pasėjau neprisikėlėte * * * Dangaus dar nepasiekė miško kirtėjai liepžiedžių kvapo dar neiškirto muša į galvą lyg spiritas uoslė apsivalė regėjimas laukais išėjusi nemoku grįžti peteliškės vandens paviršiuje plasta ir plasta nelaukia atsako akmuo šalikelėj ilsisi nieko neaiškinęs viską išaiškina einu be tako per žalią lauką jo begalybėje savęs sulaukusi Senose kapinėse Sienoje akmenys trupa ir griūva kapinėms stinga saugumo vartai su dangun iškelta angelo trimitininko figūra mėlynas angelo rūbas per laiką išbluko taisyklės prie vartų pritvirtintos jose parašyta: penki kvadratiniai metrai laukia kiekvieno atvykėlio giltinė lygiom teisėm nupjauna šimto metų sulaukusį vargetą ar piemenį jauną epitafijos rūpestingai iškaltos paminkluose nepaguodžiamą guodžia pažeme draikosi suodinos ūkanos štai kapas vainikais nuklotas sustojo prie jo moteriškė įdubusios akys skruostai išblyškę nei mato nei girdi kas dedas aplinkui gali pagalvoti kad mirusi pasaulį užvaldė numirėliai bet viskas pasikeitė kai saulė prie veido prisilietė šešėlius nuo tako nuvijo tiesia man žiedą skaisčiausios lelijos Grumtynės Po riekę su užteptu sviestu rėplinėja trys musės atsiskyrė viena sukinėjas ore nusileidusi šuniui ant sprando bindzinėja kojas krutina kanda šuo suirzo muisto galvą musė kyla aukštyn užmarši tupia šuniui ant nosies urzgia šuo įtūžęs per snukį sau letena braukia pradeda loti musė varo šunį iš proto nori musę priploti dantimis sudoroti susimovęs tik mūkso musę velnias nešioja Ekspromtas Ne pieštuku ne širdim ne plunksnakočiu ne kompiuteriu - lūpomis peliumi krūtimis vagina įsčiomis meilės eilėraščiai rašomi * * * Sklidinos rūpesčio moterys traukia į pliažą tarsi į lažą nesavos be lažo su vasaros vėju brendam per smėlį nuo kopos leidžiamės jaunystės pėdos iš jūros dugno mus pasitinka lyg žvaigždės šviečia laukia ką pasakysim * * * Bulvės šone takas baltuoja dryksteli peilis žemyn viršūnę nuvožęs sustoja priešingoj teritorijoj šnekučiuojasi du takai susitikę lyg broliai be atodvasčio ašmenys bulvę gremžia dešinėn pasislinkę akeles išgręžioja švariai nuskustą kriauklėn blinkteliu lyg naujagimę vandens čiurkšlėmis švariai numazgoju bulvės apskritos pailgaveidės gumbuotos puode vandeniu krikštytos verdat skubėdamos kur jums reikia suspėti * * * Išblukusi nuotrauka pirmųjų mano dantų kampuose apkramsnota rašmenim neišskaitomais su vaikišku veidu daug metų kriošėjusi albume apdulkėjusiam teisinga kaip medis neteisi kaip mirtis manęs neišsaugojo šumerų dantiraščiu kampuose įsispaudžiau * * * Stovi Sara prie marių pasikėlus sijoną prieš vėją gal ir jai Izaoką į įsčias įpūs kaip kadaise biblinei Sarai bebaigiant šimtuosius metus pūski vėjau smarkiau įsiveržki su sėkla Abraomui Viešpats liepia palikuonių padauginti kaip žvaigždes danguje arba smiltis nuo pat ryto gulėjau ant smilčių jėgų nesuradus pasenti * * * Senų daiktų kvapas išsekęs meilužis į glėbį imu liūliuoju kaip kūdikį krūtį duodu ant kojų statau ir išsilaisvinu ir susisaistau * * * Penktą valandą temsta vieni nuo kitų lyg namai užsisklendžiame oras kopūstiene prakvipęs begalinė naktis priešaky žmonės taikos su viskuo gal ir aš nepraskysiu iš liūdesio nelaimingai būti sunku delno šilumą čiuopiu naktyje ja džiaugiuosi jaučiuosi geriau nors viskas palieka tamsoje kaip anksčiau |
