Moteriškas „Actus magnus“

Kristina Norvilaitė. „Amžina begalybė“

Prisipažįstu, ilgai galvojau, kaip pradėti straipsnį apie naują „Actus magnus“ galeriją ir joje eksponuojamą Kristinos Norvilaitės parodą. Nesinorėjo kažko šmaikštaus, ironiško ar formalaus. Juk kiekviena nauja ar sena galerija į ją įėjus iškart nesąmoningai kelia vis kitokius jausmus. Kaip apibūdinčiau „Actus magnus“? Pavyzdžiui, mąstydama apie ŠMC atrandu sterilumą ir norą pasislėpti nuo visa stebinčių prižiūrėtojų. Kažkokį artimumą „Actus magnus“ atrandu galerijoje „Argentum“ – tokia mažytė, kameriška, kaip ir joje eksponuojami juvelyriniai dirbiniai. Bet vis vien, per daug statybininkai ją išdailino, sudėjo šarvuotas duris – ne tas. Galbūt „Galera“ Užupyje? Bet ten dauguma renkasi ne dėl meno, o dėl bohemiškos aplinkos (taip, taip – ten visi geria alų). Tuomet voila! Moteriškumas – štai ko neturi kitos Vilniaus galerijos, štai kertinis žodis, sklandęs mano galvoje stebint naujos galerijos „Actus magnus“ atidarymą ir K. Norvilaitės parodą.

Moteriškas menas man pirmiausia asocijuojasi su jausmingumu, jaukumu... Tokia ir yra „Actus magnus“ galerija, įsikūrusi Pilies g. 36-uoju numeriu pažymėto namo kieme, į kurį veda siauras pėsčiųjų tunelis. Mažytėje galerijoje tvyro senamiesčio atmosfera: virš sienų nišų palikti plytų ornamentai, prie įėjimo stovi senovinės kėdės. Galerijos direktorė Jolita Zykutė teigė: „Kai kūrėme interjerą, stengėmės išsaugoti autentiškumą: geriau jau skutome senas duris, nei dėjome naujas – tam, kad būtų išlaikyta bohemiška atmosfera.“ Galerijos idėja kilo siekiant papuošti niūrumu dvelkiančią vietą pačioje senamiesčio širdyje, bei sutramdyti čia teršti mėgstančius prašalaičius: „Galbūt menas ir neišgelbės pasaulio, bet mes pabandysime jį pasitelkę nuo teršėjų „išgelbėti“ bent jau 13 kvadratinių metrų Vilniaus senamiesčio“, – pasakojo direktorė. Pirmoje galerijos salėje bus pristatomos lietuvių ir užsienio menininkų parodos, o antroje salėje vyks ne tik parodos, bet ir kino vakarai, edukacinės meno pamokos suaugusiems bei vaikams, mokykla moterims „Moters studija“, seminarai.

Galerijos „Actus magnus“ atidarymo proga vyksta grafikės K. Norvilaitės linoraižinių paroda „Ornamentų pasakojimai“. Ši ekspozicija toliau tęsia menininkės pamėgtą ornamentų temą. Be linoraižinių, menininkė apipavidalina knygas. Jos sukurti linoraižiniai iš augalinių motyvų ar geometrinių formų – kameriški, jaukūs, moteriški kaip ir pati galerija. Jie savaime yra labai dekoratyvūs ir leidžia žiūrovui susikurti kokį tik nori pasakojimą: stebimi ornamentai intuityviai ir įvairiaprasmiškai keičia savo pasakojimą. Darbų cikle atrandi nemažai simbolikos, ypač dažnas (kaip ir visoje menininkės kūryboje) rato ir spiralės simbolis, rodantis atsinaujinimą. Nors tas pats spiralės motyvas, pavyzdžiui, vienam asocijuojasi su vandens tekėjimu į piltuvėlį, o kitam – su aplink žvaigždę skriejančiomis planetomis. Dar kitas žiūrovas darbe esančias spirales pavadino besisukančiomis patefono plokštelėmis... Tas pats motyvas kitame meniniame kontekste turi kitą reikšmę. Be spiralių, menininkės linoraižiniuose atpažįstami ir lietuvių liaudies kūrybos motyvai. Norėčiau išskirti linoraižinį „Dėlionė. Kitoks švelnumas“, kuriame netikėtai vietoj paprasto rėmelio pamatai kailį. Ne vienam norėjosi jį paliesti, taip „jaukiai“ jis papildė darbą. Šiltas raudonos gamos koloritas kelia aistros, veržlumo, intymumo įspūdį – ir vėl įsiterpia tas „Actus magnus“ moteriškumas.

Kristina Norvilaitė taip pat yra galerijos meno kuratorė. Trejus metus ji kartu su galerijos direktore Jolita Zykute dirbo vienoje iš Užupio galerijų, po to parodas rengė svetimose erdvėse. Jų septynerių metų darbo kartu įdirbis – daugiau kaip pusšimtis lietuvių ir užsienio autorių parodų, tarptautinių projektų, apie dešimt originalių meno akcijų. Žymiausios iš parodų – grafiko Rimvydo Kepežinsko, tapytojos Arūnės Tornau, rašytojos ir tapytojos Jurgos Ivanauskaitės, fotografo ir keliautojo Pauliaus Normanto personalinės parodos, „Diziš“ paroda, kurioje buvo pristatyti dizainerių Juozo Statkevičiaus, Ramunės Piekautaitės, Seržo Gandžumiano, Sandros Straukaitės studijų laikų darbai, kasmetinė tarptautinė miniatiūrų paroda „mažoji m“.

Pabaigai: pamiršau paminėti, kad galerijos pavadinimas „Actus magnus“, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia „didysis veiksmas“. Išties, kiek daug gali nuveikti šios menininkės su 13 kvadratinių metrų erdve, kiek daug emocijų skleidžia moteriškas „Actus magnus“.