Filosofija

Apie kadrą, trunkantį ilgiau nei 7 sekundes

DVD „Klasikinės ir šiuolaikinės filosofijos problemos“

Ilona Jurkonytė

iliustracija

Šiemet vasario 28 d. buvo pristatytas pirmasis Lietuvoje DVD „Klasikinės ir šiuolaikinės filosofijos problemos“, kurio turinį sudaro pokalbiai, žinoma, filosofinėmis temomis. Praėjus keletui mėnesių po oficialaus pristatymo, kalbėjausi apie leidinį su autoriais Nerijumi Mileriumi ir Jonu Dagiu, peržiūrėjau filmus... Neturėdama po ranka nieko, su kuo galėčiau palyginti šį žanrą, prieš pasinerdama į „Klasikinės ir šiuolaikinės filosofijos problemas“, apšilimui YouTube pažiūrėjau grupės „Monty Python“ „Filosofų futbolą“ ir „Filosofų dainelę“. Kad ir kaip būtų, šie prastos rezoliucijos filmukai internete labiausiai susiję su viena iš „Klasikinės ir šiuolaikinės filosofijos problemose“ pristatomų temų – su kasdienybės tema filosofijoje ir su filosofo bei paprasto žmogaus, arba filosofinio mąstymo bei praktinės kasdienybės, galima sakyti, probleminiais santykiais. Tuo tarpu, anot autorių, klasikinė ir šiuolaikinė filosofija turi kur kas daugiau – 12 „problemų“. Tai būtis, gamta, gėris, grožis, kalba, minėtoji kasdienybė, laikas, laisvė, sąmonė, teisingumas, tiesa, tikėjimas. Suprantama, tai metodinis skirstymas – stuburas, ant kurio suverti apie šimtą valandų filmuotos „žalios“ medžiagos pristatantys pokalbiai minėtomis temomis. Galutinis produktas – sumontuoti pokalbiai, trunkantys daugiau nei 6 valandas, kurie skamba kaip 53 filosofijos ir kitų sričių atstovų polilogas bei nuoseklus filosofinių temų plėtojimas.

Nors leidinio sumanytojai ir bodėjosi klausimu „kas yra šio kūrinio tikslinė auditorija?“, manau, tai, kad šis klausimas apie filmų rinkinį užduodamas dažniausiai, byloja, jog leidinys gana stipriai sujaukė filosofijos kaip mokslinės spekuliacijos ir filosofinių problemų dalyvavimo kasdienybėje santykį. Kadangi šis leidinys yra pirmas tokio pobūdžio kūrinys Lietuvoje, neapleidžia noras kelti žanro analizei būdingus šalutinius klausimus: kas yra autorius? Koks jis? Kas jam rūpi? Kokia autoriaus intencija? Ką teigia už kadro esantis, šiuo atveju, „nebylus“ balsas? Ką atskleidžia montažas? Ką byloja pašnekovų atranka? Ir, žinoma, kas yra toji tikslinė auditorija? Kokią vietą filosofijos knygų lentynoje turėtų užimti 12 „filosofijos filmų“ apimantis DVD?

Pirmiausiai, matyt, nėra keista, kad kuriant šiuos filmus dalyvavo kasdienybės filosofijos bei medijų (kino) filosofijos temas tyrinėjantis autorius. Šis filmų rinkinys iš dalies gali būti traktuojamas ir kaip siekis filosofines problemas pateikti pasitelkiant kuo toliau, tuo dažniau filosofijos apmąstomas ir neišvengiamomis pripažįstamas medijas. Su šiuo leidiniu filosofija šiek tiek pakylėjama arba šiek tiek nužeminama (pasirinktinai pagal vertybių skalę) į vartojimo lygmenį. Tai tikras kasdienybės filosofijos projektas!

Smagu stebėti, kaip mokslinių problemų pristatymas ieško populiaresnių pavidalų, o kita vertus, kapitalistinėje kasdienybėje populiarūs ritualai įgauna vis daugiau pretenzijų į vertybes, arba sueina į ironizuojantį santykį su vaizdų ir vartojimo kultūrą kritikuojančiu balsu. Man į atmintį įstrigo šią žiemą legendinio Paryžiaus metro stotelėje matyta reklama: iš didžiulio dailiai įrėminto plakato į mane pro vagono langą gundomai žvelgė trejetą dienų nesiskutęs atvirai įžūloko žvilgsnio pusnuogis vyras – tokių tikrovėje neteko sutikti... Rankose jis laikė atverstą Jeano Baudirllard’o knygą „Vartotojiška visuomenė“ („La Société de Consommation“). Tai buvo didžiulio prekybos centro reklama...

Kalbant apie reklamą, Nerijus Milerius ir Jonas Dagys teigia, kad šio filmų rinkinio nelydėjo jokie rinkodariniai sprendimai. Tačiau, nepaisant to, kompaktinių diskų parduodama gana nemažai. Gal reikia patykoti prie prekystalių ir patyrinėti, kas juos perka, paklausti kodėl? Tuomet galima būtų patiems autoriams pateikti tokio tyrimo išvadas, mat jiems sunkiai sekasi atsakyti į klausimą apie tikslinę auditoriją. Gal tai jiems padėtų ir įvertinti, ką jie sukūrė... Mat paklausti apie kūrinio paskirtį bei šio kūrinio žanro tęstinumo galimybes jie juokauja, kad į šį klausimą nenori atsakinėti, kadangi patys dar iki galo nesuprato, ką sukūrė.

iliustracija
Arūnas Gelūnas. „Tėviškės kraštovaizdis“ (I, II, III). 2008 m.

Kaip žinia, kūrėjo tema Vakarų kultūroje yra viena iš pamatinių savęs ir pasaulio apmąstymo įrankių... Gal leidinio autoriams sunku apibrėžti kūrinį dar ir dėl to, kad jie ir kalbino pasirinktus pašnekovus, ir patys įsiliejo tarp jų, „prometėjiškai“ stodami prieš kamerą ir dalyvaudami svarstant filosofines problemas. Toks sprendimas stumia į gana dviprasmę padėtį... Kita vertus, vieno iš filme rodomų pašnekovų Marijaus Mikutavičiaus prisipažinimo kontekste, kai jis teigia, kad televizijoje dirbantys žmonės supranta darantys „šūdą“ ir tai žinodami vis tiek tai daro, nes darydami „šūdą“ jie užsitikrina savo pragyvenimą, toks Nerijaus Mileriaus ir Jono Dagio atsisakymas vertinti savo kūrinį yra labai diplomatiškas... Autoriai sakė ieškoję pinigų, kad galėtų sumokėti prie kompaktinio disko gamybos prisidėjusiems žmonėms. Marijaus Mikutavičiaus išvada: jei už viską, kas yra prasminga, būtų mokama, mes taptume idealia visuomene... Matyti, kad šių 12-kos filmų gamybos biudžetas buvo nedidelis, tačiau tai netrukdo mėgautis įtraukiančiu minties montažu bei sekti pašnekovų dėstomą problematiką. Tiems, kuriuos ypač domina klasikinės filosofijos teiginių šiuolaikinė interpretacija, kompaktiniame diske yra sudėti pokalbių tekstai. Tie, kuriems skaityti pabodo, gali džiaugtis žodžio santykiu su kalbėtojų portretais. Pašnekovų atranka pagrindžia filosofinių problemų egzistavimą, net sueina į šiokį tokį tarpdisciplininį ginčą – tai įmanoma, kai pokalbyje su filosofais dalyvauja ir medikai, fizikai, teologai, teisininkai, dvasininkai.

Pabaigai, kadangi autoriai prisipažino nepasirūpinę leidinio reklamine kampanija, o aš noriu jiems padėti sužinoti, kas yra jų tikslinė auditorija, jaučiuosi įpareigota sukurti bent keletą šio filmų rinkinio reklaminių triukų.

Galima būtų inicijuoti viktoriną su klausimu: peržiūrėkite 12 filmų ir elektroniniu paštu (el. pašto adreso teiraukitės redakcijoje) siųskite atsakymus, kas šiame leidinyje iš 53 kalbintų pašnekovų atlieka mūsų taip mylimo nuoširdaus veikėjo Mikės Pūkuotuko vaidmenį? Taip pat, jei nesunku, pridėkite motyvacinį laišką, kodėl įsigijote šį kompaktinį diską.

Taip pat galima būtų kviesti: siųskite atsakymą į klausimą, kas yra „kimšata“?

Įsigykite šį kompaktinį diską, jei jums smalsu sužinoti, kas yra žmogus, kuo jis skiriasi nuo kompiuterio ir kas šiame santykyje yra filosofiškai įdomus dalykas!

Įsigykite šį kompaktinį diską, jei norite sužinoti, ar 3 kg sveriančiam suspaustam „šūdukui“, gyvenančiam 200 m gylyje po žeme, skauda.

Įsidėmėkite, kokius kompaktinio disko medžiagos meniu punktus pasirinkote pirmą kartą žiūrėdami medžiagą ir paprašykite psichologo pateikti jūsų psichologinį portretą.

Peržiūrinėdami kompaktinio disko medžiagą, atidžiai stebėkite save ir atkreipkite dėmesį, kas jums darosi, jei kadras trunka ilgiau nei 7 sekundes.