Kinas

Šimtasis Nekrošiaus „Otelas“ – Rumunijoje

svetur

iliustracija

Sekmadienio vakarą po dešimties dienų gastrolių Rumunijoje į Vilnių grįžo teatro studijos „Meno fortas“ trupė. Pirmoji rumunų teatralų pažintis su Eimunto Nekrošiaus spektakliais įvyko Krajovoje ir Bukarešte. Kelioms savaitėms šiuos du miestus sujungė Shakespeare’o festivalis, kurį Krajovoje rengė vietinis teatras ir Shakespeare’o fondas, o Bukarešte – prie miesto savivaldybės veikianti „ArCub“ organizacija. Festivalio programoje Declano Donnellano „Trolis ir Kresida“, Peterio Brooko „Didysis inkvizitorius“, Levo Dodino „Karalius Lyras“, Roberto Wilsono „Moteris iš jūros“, kiti spektakliai, ir, žinoma, vienas svarbiausių festivalio akcentų – visi trys Eimunto Nekrošiaus pagal Shakespeare’o dramas sukurti spektakliai, seniai pasaulio kritikų sujungti į šekspyriškąją trilogiją – „Hamletas“, „Makbetas“ ir „Otelas“. Taip jau sutapo, kad „Hamletas“ čia atšventė savo 11-ąjį gimtadienį, o „Otelas“ buvo suvaidintas šimtąjį kartą.

Išskirtinis išbandymas Nekrošiaus spektaklių ir jų aktorių laukė Krajovoje, kur drauge su festivaliu vyko ir tarptautinis šekspyrologų susibūrimas. Po šešias valandas trukdavusių diskusijų apie šešiasdešimt teatro specialistų ir Shakespeare’o žinovų iš Anglijos, Indijos, Kinijos, Amerikos ir kitur sugužėdavo į teatro sales, apsiginklavę popieriumi ir plunksnomis. Tačiau, matyt, emocingi ir išraiškingi Nekrošiaus spektakliai privertė juos užmiršti savo profesinę pareigą ir tiesiog atsiduoti minčių ir jausmų eigai, nes salėje spektaklių metu būdavo „intensyvi“ tyla, o pasibaigus vaidinimui žiūrovai, atrodo, visiškai užmiršę savo mokslinį statusą, pratrūkdavo nevaldomai ploti.

Na, o nedidelis, šiek tiek techniškai apleistas, bet visai jaukius „Bulandra“ teatras Bukarešte ir jo aplinka labai priminė Maskvą ar Leningradą prieš 15–20 metų. Ir studentų, trokštančių patekti į spektaklį, laužiamos durys, ir kėdės, mistiškai dingstančios iš artistų grimo kambarių, ir ilgi plojimai, ir minios gerbėjų, trokštančių prisiliesti ar bent pažvelgti iš arčiau į Kostą Smoriginą, Andrių Mamontovą, Vladą Bagdoną, Eglę Špokaitę, Rolandą Kazlą ir kitus Nekrošiaus artistus po spektaklių.

Vasarą „Meno forto“ laukia dar trys svarbūs Europos teatro festivaliai. Jau gegužės pabaigoje „Faustas“ keliaus į tarptautinį Stambulo teatro festivalį, kuriame prieš dvejus metus buvo suvaidintas „Otelas“. Svarbus išbandymas laukia „Fausto“ birželio gale, kai jis bus rodomas J.W. Goethe’s gimtinėje vyksiančiame „Theater der Welt“ festivalyje. Tai vienas reikšmingiausių Europos teatrinių forumų, rengiamas kas treji metai skirtinguose Vokietijos miestuose. Šiemet – Halėje. Prieš dvylika metų šis festivalis į Drezdeną buvo pakvietęs Nekrošiaus „Tris seseris“, o prieš trejus metus Štutgarte rodytas Maskvoje režisieriaus pastatytas „Vyšnių sodas“. Liepos mėnesį į Vengriją keliaus „Giesmių giesmė“ ir „Makbetas“. Šis spektaklis užbaigs trejus metus trukusį šekspyriškos trilogijos pristatymą Shakespeare’o festivalyje Diuloje (Gyula).

Tauras Čižas