Dailė

Brendančios skulptūros Kairėnuose

iliustracija
Mindaugo Navako "Pastogė D" (2004–2005 m.) ir
Vlado Urbanavičiaus "Dvi spiralės" (2006 m.)

Vilniaus universiteto botanikos sodas dabar garsėja ne tik retais augalais ir meninėmis akcijomis. Nuo šiol čia galima pamatyti ir žinomų Lietuvos skulptorių Petro Mazūro, Mindaugo Navako ir Vlado Urbanavičiaus kūrinius. Lankytojams tai dar viena galimybė patirti vaizduotę audrinančią šiuolaikinės skulptūros galią. Petras Mazūras sugeba vandenyje auginti figmedžius ir konstruoti įspūdingus laivus-nešėjus, reaguojančius į saulės šviesą, Vladas Urbanavičius archajišką ženklų kalbą paverčia erdviniu raidynu, o Mindaugas Navakas ir toliau siunčia akmeninius pranešimus tolimiems Stounhendžo statytojams. Skelbiame projekto kuratorės Elonos Lubytės mintis apie šį sumanymą.

Angliškas parkas traukia ne tik kaip žmogaus puoselėjama gamtos erdvė. Tai vieta, kur susitinka gamta ir kultūra. Sumanymas surengti skulptūrų parodą Kairėnų parke nėra atsitiktinis. Tai atsakas į šeimininkų norą Vilniaus universiteto botanikos sodą paversti kultūrine ir poilsine Vilniaus miesto erdve. Šis siekis jau įgyvendinamas – nuo 2003 metų kiekvieną rudenį parke rengiamos jaunųjų menininkų akcijos "Gamta ir menas" (kuratorė Inga Riaubaitė). Sumanymą pristatyti šiuolaikines skulptūras ir taip paskatinti parko lankytojus stebėti ne tik gamtos, bet ir meninės raiškos įvairovę skirtingais metų laikais įkvėpė "The Westerly Trust" fondo siekis atgaivinti Kairėnų botanikos sode anglišką dvasią. Kai fondo steigėja Margo Maxwell Macdonald prieš kelerius metus padovanojo pirmą vardinį suolelį, ši anglų tradicija greitai prigijo. Vardinius suolelius dovanoja visuomeninės organizacijos, bendruomenės, privatūs asmenys.

iliustracija
Petras Mazūras. "Laivas". 2003 m.
R. Mikšionienės nuotraukos

Istoriniams parkams dabarties atspalvį suteikiančios šiuolaikinės skulptūros – įprastas reiškinys Anglijoje. Paskatinti ir paremti "The Westerly Trust" fondo steigėjos, ryžomės tradicinio angliško parko erdvę papildyti šiuolaikinių skulptorių darbais. Pastarasis sprendimas nėra naujas. Vilniaus prieigose galima aplankyti Europos skulptūrų parką, Jeruzalės skulptorių sodą, "Vilnojos" skulptūrų kolekciją.

Trijų skulptorių – Petro Mazūro, Mindaugo Navako, Vlado Urbanavičiaus – kūrinių pristatymas Kairėnų botanikos sode yra vienas iš bandymų ieškoti naujų šiuolaikinio meno ir aplinkos sandraugos būdų. Tvenkinyje plaukiantis Petro Mazūro "Laivas" (2003), nuo šalčio ir karščio saugantis egzotišką figmedį, tarsi primena augalus puoselėjančio botanikos sodo paskirtį. Grėsmingas Mindaugo Navako granitinis statinys "Pastogė D" (2004–2005) užsimena apie nuolatinę įtampą tarp civilizacijos ir gamtos. O iš statybinių medžiagų (sijų, armatūros, plieno lakštų) sukonstruoti Vlado Urbanavičiaus skulptūriniai objektai "Dvi spiralės" ir "Karpytas vamzdis" (2006) teigia naujas žmogaus sukurtų daiktų ir gamtos bendrabūvio galimybes.