Muzika

Vasaros atokaitoje

Prasidėjo festivalis "Kristupo gitaros"

Sigitas Šilinskas

iliustracija
Akimirka iš "Kristupo gitarų" istorijos
R. Danisevičiaus nuotr.

"Kristupo vasaros festivalio" rengėjų dėka gitaros gerbėjai vėl gali mėgautis klasikinės gitaros muzika. Garbė pradėti kasmetinį festivalį "Kristupo gitaros" liepos 26 d. suteikta  pernai pas mus gerai pasirodžiusiam vokiečiui Maximilianui Mangoldui. Jo gitara šįkart nebuvo vieniša: prie jos su smuiku prisijungusi Suyeon Kim (Vokietija) festivalį paįvairino populiaria muzika (N. Paganini, M. Ponce, M. de Falla ir kt.).

Visų šešių klasikinės gitaros koncertų pakyla šiemet yra naujoje Vilniaus koncertinėje erdvėje – Šv. Kotrynos bažnyčioje (Vilniaus g. 30). Telieka palinkėti, kad šis kultūros centras ir ateityje būtų atviras ir draugiškas gitaristams. Kaip savotiškas festivalio priedas laukiamas ir dviejų gitaristų (iš Ukrainos ir JAV) džiazo kompozicijų vakaras rugpjūčio 8 d. Rusų dramos teatre.

Labiausiai laukiu liepos 28 d. koncerto, kur pasirodys intensyviai dirbantis jaunimo ansamblis – Baltijos gitarų kvartetas (Ieva Baltmiškytė, Zigmas Čepulėnas, Sergejus Krinicinas, Saulius S. Lipčius). Tikiu, kad nuoširdus, kūrybingas jaunųjų muzikantų darbas, ypač protingai išnaudojant vyresniųjų patirtį, per trejus metus galėtų kvartetą pakelti iki tarptautinio lygio. Esu optimistas ir statyčiau už kvarteto akcijas. Žinoma, jeigu jaunieji nesusirgs tam tikra liga, manydami patys vieni galį pasiekti profesionalų interpretacijos lygį. Juk net profesionalai krepšininkai nežaidžia be trenerio…

Norėčiau atkreipti muzikologų ir kompozitorių dėmesį į rugpjūčio 1 d. koncertą. Bus reta proga išgirsti vokiečių kompozitoriaus ir dirigento, daugelio operų, simfoninių, kamerinių ir vokalinių kūrinių autoriaus Hanso Wernerio Henze’s (g. 1926) muzikos. Daug metų jis bendradarbiavo su žymiuoju anglų gitaristu Julianu Breamu, kurio inspiruotas parašė nemažai kūrinių gitarai. Dažniausiomis gitaristų programų puošmenomis būna H.W. Henze’s "Kamerinė muzika", "Trys tentos" ir "Karališkoji žiemos muzika". Pastarąją minėtame koncerte atliks festivalio "Kristupo gitaros" meno vadovas prof. Reinbertas Eversas ir skaitovas iš Vokietijos Benjaminas Kradolferis. Sveikinu poną Eversą, pasiryžusį atlikti šį sudėtingą kūrinį, ir linkiu sėkmės koncerte.

O rugpjūčio 2 d. festivalyje skambins čekas Pavelas Steidlas (g. 1961). Palankių atsiliepimų muzikinėje spaudoje  apie svečią skaičiau jau prieš gerus dvidešimt metų. Susidariau įspūdį, kad tai – virtuozinę muziką (N. Paganini, N. Coste, L.R. Legnani ir pan.) mėgstantis ir propaguojantis gitaristas. Bet gal jo braižas pasikeitė? Deja, nei gyvai skambinant, nei jo įrašų negirdėjau, todėl sunku būtų iki pasirodymo "Kristupo gitarose" jį vertinti. Tačiau netiesiogiai jo muzikavimo vertę nusako tokia aplinkybė. Tarptautiniuose Prancūzijos radijo konkursuose, kuriuos suorganizavo ir nuo 1958 m. prižiūrėjo Robertas Vidalas, silpni muzikantai nugalėtojais neskelbiami (ten pirštų akrobatikos neužtenka). 1982 m. pirmoji premija įteikta P. Steidlui. (Beje, 1970 m. tokią pat premiją iškovojo Vilniuje ne kartą koncertavęs čekas Vladimiras Mikulka.)

Rugpjūčio 4 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje turėtų būti linksma: skelbiama, kad pasirodys ketvertas studentų (spėju, kad jie visi mokosi pas prof. R. Eversą ir Vilniuje atliks praktiką), atstovaujančių Meksikai, Kolumbijai ir Rusijai. Jie linksmins publiką skambindami Lotynų Amerikos, ispanų ir truputį anglų muzikos.

Rugpjūčio 7 d. rengiamą paskutinį "Kristupo gitarų" koncertą pokštaudamas pavadinčiau absoliutaus svorio koncertu. Pasirodys du profesoriai, abu meno vadovai – vienas "Kristupo vasaros festivalio", kitas – festivalio "Kristupo gitaros". Tai – Donatas Katkus su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru ir Reinbertas Eversas su miniatiūriniu orkestru – gitara. Kuris pasirodys brandžiau ir geriau pasinaudos savo "instrumentų" galimybėmis? Šiame koncerte ypač atidžiai klausysiu Anatolijaus Šenderovo Koncerto gitarai ir orkestrui premjeros.