Muzika

Atveriantis kūrybinį Čiurlionio palikimą

Tarptautiniam menų festivaliui "Druskininkų vasara su M.K. Čiurlioniu" įpusėjus

Skirmantė Valiulytė

iliustracija
Kadras iš Aleksandro Dirdovskio DVD filmo "Aliuzija"

Vasarą Lietuvoje pasipilantys festivaliai kiekvienas savaip vilioja publiką, ieško savitumo, neužpildytų kultūrinio gyvenimo nišų. Ketvirtus metus Druskininkuose rengiamas tarptautinis menų festivalis "Druskininkų vasara su M.K. Čiurlioniu" sėkmingai atvėrė iškilaus ir istorine svarba kol kas nepralenkiamo Lietuvos menininko kūrybinio palikimo tęstinumo temą. Iš Lietuvos muzikų rėmimo fondo rengiamos Smuiko muzikos savaitės išsirutuliojęs didžiulis menų festivalis, rodės, jau seniai prašyte prašėsi į nepakankamai išnaudotas Čiurlionio kūrybos sklaidos erdves. Pasak vos užgimusį festivalį sveikinusio prof. Vytauto Landsbergio, "sunku sumąstyti natūralesnį kultūros reiškinį, kaip muzikos festivalis Druskininkuose, papuoštas Čiurlionio vardu, nušviestas jo dvasios". O po metų, rengiantis jau antrajam festivaliui, taikliai linkėta: "Tegul tik įsitvirtina gražus Druskininkų festivalis "Vasara su M.K. Čiurlioniu". Tegul jis paskatindamas rodo gražių kūrybos apraiškų, įgyja platų skambesį…"

Per ketverius metus festivalis jau išties įsitvirtino, išsiugdė savų gerbėjų, pamažėl puoselėja savas tradicijas ir, pasak Druskininkų mero Ričardo Malinausko, išaugo iki vieno reikšmingiausių ir didžiausių kultūros reiškinių Druskininkuose. Festivalio rengėjai – Lietuvos muzikų rėmimo fondas ir Druskininkų savivaldybė – ketverius metus nuosekliai laikosi svarbiausios misijos: skleisti Čiurlionio kūrybą. Pristatydama festivalį Fondo direktorė Liucija Stulgienė visada stengiasi pabrėžti, kad į jo renginius nepriviliosi plačiųjų masių, mat čia ateina žmonės, ieškantys Čiurlionio meno prasmės, norintys jį pažinti. "Stengiamės, kad tokių atsirastų vis daugiau, kad Čiurlionio kūryba ir jo vardas būtų žinomi ir lietuviams, ir užsieniečiams", – sako p. Stulgienė ir svarstydama apie Čiurlionio svarbą visai Lietuvos kultūrai bei nuogąstaudama dėl jo asmenybei skiriamo nepakankamo dėmesio priduria: "Galėtume daug ką laimėti, jei Čiurlionį sugebėtume Lietuvai ir pasauliui pristatyti taip, kaip kitos šalys pristato savo iškiliausius – norvegai Griegą, lenkai Chopiną, suomiai Sibelijų ir pan. Juk apie vieną didelį menininką gali suktis visas kultūrinis gyvenimas." Pažeria ir aibę idėjų bei pavyzdžių, kaip ir pasaulyje, ir tuose pačiuose Druskininkuose Čiurlionis galėtų būti labiau garsinamas. Festivalis – tik vienas iš būdų, tiesa – ypač svarus ir veiksmingas.

Kaip jame garsinamas Čiurlionis? "Beveik nėra koncerto, kuriame neskambėtų Čiurlionio muzika, nebūtų apie ją kalbama. Jam skiriamos parodos – kasmet rengiame Čiurlionio sekėjų, panašiai kaip jis tapančių ar akvareles liejančių dailininkų darbų ekspozicijas. Vyksta ir fotografijų parodos. Šiemet pristatomos baltarusių dailininko Jazepo Drazdovičiaus tapybos darbų paroda "Iš fantastinių paveikslų ciklo "Kosminės serijos" ir Juozo Valiušaičio nuotraukų paroda "Gyvenimas Apvaizdos vyzdy". Jau pristatyta ir įdomi Druskininkų miesto moksleivių piešinių konkurso "Pasaka pagal M.K. Čiurlionį" geriausių darbų paroda. Visą vasarą suteikiama galimybė pasitelkus kompiuterį ar vaizdo aparatūrą žiūrėti su Čiurlioniu susijusius kino filmus. Šiemet atskirai pristatysime įdomius Aleksandro Dirdovskio filmus. Per M.K. Čiurlionio studijų savaitę vyksta įdomių pranešimų ir diskusijų pažerianti konferencija "M.K. Čiurlionis ir pasaulis" bei Smuiko muzikos šventė ir smuikininkų meistriškumo kursai, kuriuose, be kita ko, grojamas ir Čiurlionis. Rengiame ir kompozitorių vakarus, kur pristatome su Čiurlioniu susijusią kūrybą. Pernai kvietėme į Vytauto Barkausko autorinį vakarą, šiemet festivalį baigsime Anatolijaus Šenderovo kūrybos vakaru, čia bus gražiai gvildenama Čiurlionio kūrybos tema, laukiama ir specialios premjeros. Festivalio koncertų programoje rasite ir Jurgio Juozapaičio, ir įvairių kitų kompozitorių kūrinių, susijusių su Čiurlioniu. Festivalis tęsiasi tris mėnesius (birželio 25 – rugsėjo 26 d.), renginiai vyksta kas savaitę, tad visą tą laiką druskininkiečiams ir miesto svečiams primename apie Čiurlionį", – pasakoja L. Stulgienė.

Kiekvienais metais festivalio programa siejama su konkretesne tema, šiemet – "M.K. Čiurlionis ir amžininkai". Tik ji netaikoma nuosekliai kiekvienam festivalio renginiui (pvz., vienas koncertų skirtas vien W.A. Mozarto jubiliejui paminėti), o labiau atspindi akcentuojamą bendros festivalio programos temą. Sudarant gausią renginių programą (šiemet – per 50 meno renginių: koncertų, parodų, susitikimų su kūrėjais, konferencija ir kt.), laikomasi kelių esminių kriterijų – kaip gija renginius turi sieti Čiurlionio kūryba; kviečiami atlikėjai, galintys ją pristatyti; paisoma atlikėjų meistriškumo lygio. Sudarant programas konsultuojamasi su įvairių sričių profesionalais. Atlikėjai, pasak rengėjų, atsirenkami iš gana didelio norą festivalyje dalyvauti išreiškiančiųjų būrio.

Koncertuose dalyvauja žymūs šalies muzikai (simboliška ir gražu, kad nuolatinis festivalio dalyvis – Čiurlionio kvartetas), talentingas jaunimas, tarptautinių konkursų laureatai, šiemet koncertuoja ir atlikėjai iš Vokietijos, D. Britanijos, JAV, Latvijos. Renginiai vyksta įvairiose Druskininkų erdvėse, pvz., kamerinė muzika skamba M.K. Čiurlionio memorialiniame bei miesto muziejuose, kurorto sanatorijose; kiekvieną sekmadienį sakralinės muzikos valandos rengiamos Druskininkų, kartą per mėnesį – Senosios Varėnos bažnyčiose, Liškiavoje; parodos eksponuojamos miesto muziejaus filiale, V.K. Jonyno galerijoje, sanatorijoje "Lietuva".

Pasak L. Stulgienės, festivalis gražiai bendradarbiauja su įvairiomis organizacijomis (Kultūros, Švietimo ir Aplinkos ministerijomis, memorialiniu kultūros centru "Čiurlionio namai" Vilniuje ir kt.) ir labai džiaugiasi kone visų Druskininkų kultūros įstaigų bendradarbiavimu. Taikantis prie koncertus lankančios publikos poreikių, visi koncertai komentuojami lietuvių ir rusų kalbomis, keliomis kalbomis leidžiama ir reklaminė medžiaga, išsamiau festivalio programą pristato specialus leidinys, be kita ko, iliustruotas ir Čiurlionio piešiniais. Puoselėdamas tradicijas festivalis nesivaiko populiarių formų, neįsileidžia triukšmingesnių, nors jaunimą gal ir labiau viliojančių renginių. Savo pozicijas tvirtai ginti mokanti Muzikų rėmimo fondo direktorė prižada: "Išliksim kameriniu Čiurlionio kūrybos sklaida užsiimančiu festivaliu".

Šiemet festivalis jau įpusėjo. Tačiau kulminacinis jo renginys – M.K. Čiurlionio studijų savaitė – dar priešaky, ji prasidės rugpjūčio 2 dieną. Savaite renginys vadinamas simboliškai, mat jį sudarantys konferencija, smuiko muzikos šventė ir meistriškumo kursai tęsis iki rugpjūčio 11 dienos. Konferencija "Čiurlionis ir pasaulis" šiemet siejama su tema "Čiurlionis ir jo amžininkai", pranešimus skaitys Čiurlionio kūrybos tyrinėtojai iš Vokietijos, Maskvos, Baltarusijos, Ukrainos ir Lietuvos (laukiama ir poros pranešimų iš JAV, jie bus perskaityti prelegentams nedalyvaujant). Studijų savaitę muzikiniais renginiais praplės kadaise Smuiko savaite vadinti Smuiko muzikos šventė ir meistriškumo kursai. "Džiaugiamės, kad nuo šiol mūsų festivalyje skambės ir neseniai atrastas Čiurlionio kūrinys smuikui ir fortepijonui. Jį liepos 9 d. Čiurlionio memorialiniame muziejuje jau atliko Aidas ir Eglė Strimaičiai. Dabar per Smuiko savaitę jau galime eksploatuoti ir originalų Čiurlionio kūrinį smuikui. Lig šiol buvo grojami tik smuikui pritaikyti kiti jo kūriniai", – dalijosi aktualija L. Stulgienė. Smuiko muzikos šventei vadovaus ir smuikininkų meistriškumo kursus šiemet ves smuikininkai iš Vokietijos – profesorius Petru Munteanu ir Dalia Stulgytė-Schmalenberg bei Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos mokytoja ekspertė Gintvilė Vitėnaitė. Kameriniam orkestrui vadovaus vokiečių dirigentas Tilo Schmalenbergas. Rečitalius šventėje surengs Diana Galvydytė, Domas Juškys, Agata Daraškaitė, Dalia Stulgytė-Schmalenberg. Į studijų savaitės programą įsilies ir meistriškumo kursų dalyvių pasirodymai, ir trio "Kaskados", pianisto iš Vokietijos Friedricho Thomaso, Čiurlionio kvarteto koncertai, ir sąsajomis su Čiurlioniu ženklinami fotografijų paroda, kino filmų popietė, Mantauto Krukausko audiovizualinės kompozicijos pristatymas bei Šiaurės Indijos kamerinės muzikos vakaras su ansambliu "Svara".

Nuo rugpjūčio 13 d. festivalį tęs tradicinės sekmadienio sakralinės muzikos valandos bažnyčiose, rugsėjo 22 d. koncertu M.K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje bus paminėtas Čiurlionio gimtadienis, o festivalį rugsėjo 26 d. pabaigs A. Šenderovo kūrybos vakaras. Tačiau Druskininkų, Čiurlionio ir festivalio ryšys ties tuo nenutrūks. Pažintį su Čiurlioniu pratęs "Čiurlionio festivalio aidai" – kiekvieno mėnesio trečią sekmadienį Druskininkų bažnyčioje vyks muzikos renginiai.