Supriešinti vaizdai

Aleksandras Šiekštelė. "Apelsino gimimas"

Kelios dešimtys Fotografijos galerijoje eksponuojamų nespalvotų A. Šiekštelės fotografijų leidžia pažinti keletą šalių. Ne vienerius metus Danijoje gyvenantis autorius pasineria į skandinaviškus motyvus, fiksuoja kelionės po Ispaniją ir Italiją įspūdžius. Ekspoziciją sudaro ir keletas portretų bei natiurmortų.

Brandžioji ekspozicijos dalis – tai specifinis, individualus autoriaus žvilgsnis į vieną iš Kopenhagos rajonų – Kristianiją. Šis rajonas gyvuoja jau keturiasdešimt metų ir yra savotiška alternatyva vyraujančiam krašto mentalitetui. Tai specifinis miesto simbolis, savito konteksto žymė. Šioje nuotraukų serijoje Šiekštelė daug dėmesio skiria fiksuojamo vaizdo aplinkai. Savitas skandinaviškas atšiaurumas ir vandens aktualizavimas – svarbios nuotraukose dominuojančios detalės. Kartu autorius imasi spręsti ir socialines problemas, supriešindamas žmogų ir gamtą. Užfiksuotuose gamtos vaizduose aiškiai juntama žmogaus esatis. Fotografijose kontrastuoja butelis, paliktas ant lieptelio, ežero paviršiuje tarp žolių įsipynę plastikiniai puodeliai, apdriskę baldai šalia lapus numetusių krūmų. Nors fotografijos byloja apie gamtos skurdinimą, bet alsuoja mąslumu ir kruopščia vaizdų atranka.

Greta konfliktiškos žmogaus ir aplinkos jungties eksponuojamos nuotraukos atspindi tyrą gamtos idilę – gulbė ežero viduryje ar ramiai plūduriuojanti valtis. Šie lyriniai nukrypimai iškrenta iš bendro konteksto, tačiau, mano manymu, išreiškia asmeninę autoriaus poziciją gamtos atžvilgiu.

Kaip atsvarą gamtos motyvams A. Šiekštelė fiksuoja žmogų, įtaigiai atskleisdamas netradicinį Kristianijos gyventojų bendravimą, tarpusavio santykius ir veiklą. Skirtumus ir savitumus išreiškia vietiniai tipažai: jaunuolis afrikietiška šukuosena ir aksesuarais gretinamas su seno indėno portretu. Skirtingų kultūrų atstovai, integruoti į viešąją erdvę, išreiškia Kristianijos rajono internacionalumą, o psichologiniai portretai perteikia ne tik skirtingų tautų charakterį, bet ir skirtingą laiko sampratą, vertybes.

Daniškoje ekspozicijos dalyje aptinkame keletą labai tvarkingo ir surežisuoto vaizdo nuotraukų, tarsi prieštaraujančių fotografo – "vaizdų medžiotojo" tipui. Kita vertus, tokiam įspūdžiui įtakos turi ganėtinai susmulkėjusi ir subalansuota Šiekštelės fotografavimo specifika.

Kitokius vaizdus fotografui diktuoja Ispanija ir Italija. Gal dėl kitokio klimato šios fotografijos ne tokios mąslios ir turiningos, iš jų trykšta pietietiškas judrumas, spartesnė laiko tėkmė. Sustingusius portretus, daiktus keičia žmonės prie baseinų ar aikštėse. Dėmesys sutelkiamas ne į psichologinį paveikslą, o į žmogų kaip beasmenį miestietiškos kultūros atstovą. Šiai nuotaikai įtakos turėjo ir paties autoriaus, kaip turisto pozicija.

Keistą vietą ekspozicijoje užima A. Šiekštelės studijiniai darbai, kur užfiksuoti įvairūs pavieniai augalai bei vaisių ir daržovių natiurmortai. Tai dar kartą patvirtina fotografo režisūrinius pomėgius ir tai, kad dėmesį jis sutelkia ne vien į siužetą, bet ir į detales, faktūrą.

Dėmesys skiriamas vaizdo detalėms ir susmulkėjęs siužetas išreiškia savitą A. Šiekštelės savitą stilistiką ir šių savybių pritaikymą.

Pagrindiniai autoriui rūpimi klausimai – gamtos ir žmogaus sąlyčio taškai.