"Gaidos" finale – pažintis su kamerine opera iš JAV

"Robert Ashley Ensemble" atlieka "Dangiškąsias ekskursijas"

Festivalis "Gaida", pateikęs trijų lietuviškų kamerinių operų premjeras, siūlo susipažinti ir su JAV muzikiniu teatru. Lapkričio 3 d. žiūrovai kviečiami į vieno žymiausių Amerikos kompozitorių eksperimentuotojų, rašytojo, aktoriaus, videomenininko Roberto Ashley’o (g. 1930) operą "Dangiškosios ekskursijos" ("Celestial excursions"), sukurtą 2003 m. Berlyno "MaerzMusik" festivalio užsakymu. Išgarsėjęs naujų formų operomis, Ashley dar studijų metais ėmė domėtis tarpdisciplininės kūrybos galimybėmis: rašė elektroninę muziką eksperimentiniam šviesų teatrui, 1961–1969 m. savo gimtajame An Arbore organizavo legendinį šiuolaikinio meno festivalį "Once", subūrė to paties pavadinimo kūrybinę grupę, kurios pastangos sieti elektroninę muziką ir teatrą tapo svarbiu avangardui bei popkultūrai įtakos turinčiu veiksniu. Vėliau jo iniciatyva buvo įsteigta "Sonic Arts Union", jai priklausė Alvinas Lucieras, Gordonas Mumma, Davidas Berhmanas, – "pokeidžinės" kartos kompozitoriai, atsidavę gyvajai eksperimentinei elektronikai. 7-ajame dešimtmetyje Ashley sukūrė pirmąsias intermedia operas, o 1975 m. parengė televizijos operos koncepciją, virtusią "Music with roots in the aether" – 14 valandų trukmės septynių JAV kompozitorių ir jų muzikos videoportretais. Ashley’o operų užmojis lyginamas su R. Wagnerio "Nybelungų žiedu" ar K. Stockhauseno septynių operų ciklu "Šviesa". Pavyzdžiui, jo didžiulę trilogiją "Dabartinė Eleonoros idėja" ("Now Eleanor’s idea", 1989–1993) sudaro 39 epizodai, kurių kiekvienas trunka po pusvalandį. Ashley’o operos apibūdinamos kaip itin savitos ir atstovaujančios tikram amerikietiškam stiliui. Jo muzikai būdingas konceptualizmas, griežta struktūrinė logika, ji sunkiai kategorizuojama, o vaizdiniai elementai joje tokie pat svarbūs kaip ir muzikiniai.

"Dangiškosios ekskursijos" – naujausia R. Ashley’o opera. Scenoje – keturi vokalistai ir pats kompozitorius, sėdintys prie nedidelių stalelių veidu į publiką. Tai senyvi, visuomenės ir šeimos atstumti žmonės, gyvenantys globos namuose. Pasak septyniasdešimt ketverių sulaukusio Ashley’o, "baisu yra tai, kad į tą saldžią naktį mes nenukeliausime švelniai arba netikėtai. Senatvė ilgai bandys mūsų ištvermingumą: apyaušriais, pasistiprinę vos keliomis neramaus miego valandomis, mes be galo repetuosime tą siužetą… arba kodėl nėra siužeto. Pasiaiškinimai, klausimai, sąrašai, senos nuoskaudos, niekuomet neateinanti ramybė, niekada nepapasakotos arba nesibaigusios istorijos, trukdymai, bauginančios proporcijos, daiktai, atrodantys didesni nei būdavo anksčiau, iškreipti veidrodyje, ir taip be pabaigos. Seni žmonės įdomūs tuo, kad neturi ateities. Jų ateitis – kas pusryčiams arba kurgi aš palikau savo batus. Visa kita jau praeityje. Ar tai suprantama? Kartais seni žmonės nepaiso taisyklių. Ypač bendravimo ir buvimo kartu taisyklių. Jie laužo jas todėl, kad dėl vienos ar kitos priežasties (ligos, pykčio, žalos, "nusibodo", "nesvarbu") taisyklės jiems nebegalioja. Jie vieniši. Kartais liūdni. Kartais desperatiški. Dauguma – drąsūs. Dauguma jau nebetiki religijos pažadais – gyvenimu po mirties, nemirtingumu etc. Daugumai svarbiausias orumas. Gyventi oriai. Ir mirti oriai. Tačiau būdami žmonės jie priversti reikštis garsu. Jie yra priversti kalbėti nepriklausomai nuo to, ar kas nors jų klausosi."

Spektaklio siužetas nepasakoja jokios nuoseklios istorijos – siūloma įsiklausyti į pačios šnekos skambesį. Ashley teigia, kad svarbiausia jam buvo Amerikos anglų kalbą pavartoti panašiai, kaip italų kalba vartojama Puccini "Toskoje", kad ji skambėtų kaip šnekamoji kalba. Taigi "Dangiškosios ekskursijos" kaip ir kitos "Gaidos" operos – Baltako "Cantio", Kučinsko "Grimo opera" ar Sodeikos "Vienatvė dviese" – kuria ne vien maloniai skambančią atmosferą. Ashley (jis yra ir operos libreto autorius bei režisierius) tiria operos žanro teikiamas kol kas dar neišsemtas tarpdisciplininio meno galimybes.

Kūrinį atliks "Robert Ashley Ensemble": dainininkai Samas Ashley, Thomas Buckneris, Jacqueline Humbert, Joan La Barbara ir Robertas Ashley, "Blue" Gene Tyranny (fortepijonas), Robertas Ashley ir Tomas Hamiltonas ("elektroninis orkestras"), Tomas Hamiltonas (gyvo garso miksavimas ir garso manipuliacijos), šviesų dailininkas –Davidas Moodey. Šį Roberto Ashley’o pasirodymą remia JAV menininkų, dalyvaujančių tarptautiniuose festivaliuose ir parodose, fondas; viešas privatus partneris – nacionalinis meno paramos fondas; JAV valstybės departamentas; Rockfellerio fondas; Doris Duke paramos fondas; administruoja "Arts International".

Parengė B. L.