Be herojaus

"Atsitiktinis didvyris"

Norite tapti televizijos žvaigžde, nors negalite pasigirti niekuo – nei balsu, bei plastika, nei intelektualiniais ar kūrybiniais sugebėjimais? Štai keli patarimai, kaip nukonkuruoti tuntus lietuviškų žvaigždžių.

Svarbiausia – rodytis ir dalyvauti. Reikia nuolat lankytis ten, kur gali būti žiniasklaidos atstovų, kur kviečia ir kur tik pavyks prasibrauti. Pobūviuose, vernisažuose, priėmimuose, vestuvėse, atidarymuose (ypač kavinių), premjerose, sutikimuose, metinėse, vakarėliuose. Ten, kur "elitas" ir kameros. Tuose susibūrimuose reikia nuolat judėti, sukti ratus, tik nestovėti vienoje vietoje. Geras ženklas – pavėluoti, nes tada visi atkreips dėmesį. Svarbu apsirengti ekstravagantiškai. Būtina sąlyga – būti jaunam (-ai), gražiam(-iai) arba bent žaviam(-iai). Didelis pliusas – turėti garsius tėvus, nes spalvoti žurnalai mielai rašo apie garsenybių vaikus. Visada reikia stengtis numesti svorio, bet svarbiausia – mokėti papasakoti apie tai, kaip kovojote su viršsvoriu. Jei numesite 20 kg, būtinai sudominsite kokį nors bulvarinį leidinį ar laidą. Jei Jums sunkios pagirios, būtinai praneškite žiniasklaidai, kad persidirbote ir išsekote, taip pat papasakokite, kaip sunkiai dirbate. Apskritai reikia daug kalbėti ir niekad neatsisakyti duoti interviu, ypač sekso tema. Svarbu susidraugauti su redaktoriais ir fotografais. Užsirašykite jų vardadienius ir gimtadienius, sveikinkite pirmieji, ir ne tik juos, bet ir jų žmonas, vyrus, vaikus. Labdara – taip pat būtinas kiekvienos žvaigždės atributas. Geriausia labdara – pagalba sergantiems vaikams. Be abejo, žvaigždė be skandalo – taip pat ne žvaigždė. Todėl reikia paieškoti galimybės susidėti su 15 metų vyresniu (-e) arba 15 metų jaunesniu(-e) partneriu(-e), papasakoti, kad tapote seksualinio priekabiavimo auka, na, bent jau išsiskirti su mylimuoju(-ąja). Jei tai nepavyksta, reikia daugintis: kiekvienas bulvarinis leidinys mielai išspausdins Jūsų ir ką tik gimusio vaikučio nuotrauką. Pradžiai, žinoma, pakanka tapti kieno nors garsaus sužadėtiniu(-e). Net jei su juo(ja) išsiskirsi, visiems laikams liksi buvusiu(-ia) sužadėtine(-iu). Labai svarbu būti visada pasirengusiam išsirengti prieš kamerą (tiesiogine ir perkeltine prasme). Matote, kaip paprasta? O Jūs žiūrite visokius šou ir negalite suprasti, kaip tas ar ta pateko į žvaigždes. Pabandykite, neabejoju, kad pavyks.

Tačiau tų, kurie renkasi ramų gyvenimą ant sofos šalia televizoriaus, aš nesmerkiu, nes pats esu toks. Šiltai, ramiai ir maloniai rengiamės su šuneliu praleisti ir šį savaitgalį. Todėl trumpai apie tai, ką rekomenduočiau pasižiūrėti Jums ir sau.

Didelis malonumas bus prisiminti du prieš gerą dešimtmetį (iškart po milžiniškos "Pavojingų ryšių" sėkmės) sukurtus Stepheno Frearso filmus. Chronologiškai anksčiau buvo 1990 m. "Sukčiai" (BTV, 24 d. 21.40). Pasak žinovų, šis pagal Jimo Thompsono romaną sukurtas filmas žymėjo film noir atgimimą. Režisierius perkėlė filmo veiksmą į šiuolaikinį Los Andželą, o trijų pagrindinių personažų vaidmenis patikėjo Johnui Cusackui, Anjelicai Huston ir Annette Bening. Jie vaidina sukčius, kuriuos sieja artimi giminystės ir meilės ryšiai, tačiau tai nereiškia, kad jie vieni kitų nesistengs pergudrauti. Sunkiausia, aišku, Rojui, kuris atsidūrė tarp motinos ir meilužės, nejaučiančių viena kitai karštų jausmų (nors yra labai panašios).

1992 m. sukurto "Atsitiktinio didvyrio" (TV3, 26 d. 14.30) herojus – taip pat smulkus sukčius. Atsitiktinai jis tampa stebuklingu avariją patyrusio lėktuvo gelbėtoju, bet iškart po gražaus poelgio dingsta. Apie kilnų jo poelgį sužino žiniasklaida, bet Dustino Hoffmano puikiai vaidinamas didvyris turi priežasčių jos vengti. Tada pasirodo apsišaukėlis… Šią istoriją Frearsas pasakoja šiek tiek utriruodamas klasikinio Holivudo ir ypač Franko Capros filmų stilių. Įvairios kinematografinės aliuzijos iš tikrųjų paverčia filmą maloniu savaitgalio išgyvenimu.

Prie tokių priskirčiau ir Henry Kingo 1952 m. ekranizuotus Ernesto Hemingway’aus "Kilimandžaro sniegynus" (LTV2, 26 d. 18 val.). Ekranizacija, žinoma, gana tiesmuka ir sunkiasvorė, tačiau filme surinktos vienos ryškiausių 6-ojo dešimtmečio žvaigždžių – Gregory Peckas, Ava Gardner ir Hildegard Knef. Jos suteikia filmui dabar jau tikrai nostalgiško grožio, kai vyrai buvo vyriški, o moterys nesigėdijo įspūdingų formų.

Tuos, kuriems daro įspūdį žurnalistai, šią savaitę turėtų sudominti du filmai – Johno Mackenzie "Kai grius dangus" (BTV, 25 d. 20.15), kur Joan Allen suvaidinta herojė turėjo prototipę – Dubline narkotikų kontrabandą ir korupciją tyrusią ir todėl nužudytą airių reporterę Veronicą Guerin, ir Gavino Millerio "Nusikaltimo bendrininkas" (BTV, 26 d. 22 val.) apie žurnalistą Kameroną (Johnny Lee Miller), kuris dirba sušvinkusiame tabloide ir ieško temos, galinčios jam sukurti geresnį rytojų. Todėl jis gana greitai užkimba už žvalgybininku prisistačiusio tipo skambučio apie tai, kad kelios Londone įvykdytos žmogžudystės yra susijusios su britų ginklų prekyba Artimuosiuose Rytuose. Supratęs, kad juo buvo pasinaudota, Kameronas bandys išsiaiškinti, kam tai naudinga.

TV3 šįvakar (22.25) parodys tik neseniai kino ekranus palikusią Miros Nair "Tuštybės mugę" (2004). Tai dar viena nelabai vykusi Williamo Thackeray’aus romano ekranizacija. Knyga labai tiksliai ir piktai portretavo XIX a. britų visuomenę. Jos paantraštėje galima perskaityti: "Romanas be herojaus", nes rašytojui rūpėjo perteikti permainas, kurios išryškėjo pirmajame vis labiau stiprėjančio barbariško ir begėdiško kapitalizmo laikotarpyje. Režisierė, deja, paliko nedaug tos aštrios socialinės satyros. Užtat filmas, be abejo, patiks mizoginams, nes rodo moteris kaip būtybes be jokių skrupulų, kurių gyvenimo būdas yra išnaudoti garbingus vargšelius. Pagrindinį vaidmenį filme sukūrė šiųmetinė "Oskaro" laureatė Reese Witherspoon.

Pirmadienio vakarą (27 d. 22.10) ir vėl galima likti su LTV2. Juliano Schnabelio filmas "Prieš naktį" (2000) – taip pat ekranizacija. Senokai filmu apie grafitų genijų Basquiat išgarsėjęs dailininkas ir kinematografininkas Schnabelis perkėlė į ekraną autobiografinę Kubos rašytojo ir disidento Reinaldo Arenaso knygą. Jis buvo persekiojamas ir už savo kūrybą, ir už homoseksualumą. Filmas pasakoja apie visus Arenaso (Javier Bardem) gyvenimo tarpsnius – nuo Kubos kaime praleistos vaikystės iki savižudybės Niujorke. Filme daug poezijos ir tapybiškų impresijų, bet stinga realizmo. Užtat tikras perliukas yra Johnny Deppo pasirodymas dvigubame – transvestito ir karininko – vaidmenyje.

Jūsų – Jonas Ūbis