Įsijausti į Chopiną

„Organum“ salėje prasidėjo savotiškas pianistų paradas. Puikūs instrumentai vilioja tokius publikos mėgstamus muzikus kaip Alexanderis Paley. Čionai persikels ir IX Tarptautinio Šiaulių fortepijonų duetų festivalio koncertai. Pianistų iš Italijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Lietuvos koncertai verti melomanų dėmesio.  

Balandžio 23-iosios vakaras buvo skirtas Fryderyko Chopino muzikai. Polonezą As-dur, op. 53, tris Mazurkas, op. 50 (G-dur, As-dur, cis-moll), ir išskirtinį 24 preliudų ciklą, op. 28, skambino iš Londono atvykęs Kasparas Mikužis. Salės šeimininkė Dalia Sverdiolienė trumpai pristatė jaunąjį pianistą. Muziko kelią jis pradėjo Šilutėje, mokytojos Liudmilos Kašėtienės klasėje, vėliau – M.K. Čiurlionio menų mokykla, Justo Dvariono pamokos. Talentingas vaikinas tapo daugelio konkursų laureatu („Renaissance“, „Young Musician Tallinn“, „Pianale“ ir kt.), diplomais apdovanotas už geriausią Johanno Sebastiano Bacho, Balio Dvariono, baroko epochos, virtuozinių kūrinių atlikimą.  2023 m. Tarptautiniame M.K. Čiurlionio konkurse laimėjo trečią vietą. Pianisto kūrybinėje biografijoje įsimintini koncertai UNESCO, Nobelio taikos premijų laureatų susitikimui, transliacija per „Mezzo“ kanalą ir kiti, pasirodymas tokiose salėse kaip „Wigmore Hall“ „Concertgebouw“. Kasparas buvo remiamas Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo, „SOS Talents“ fondo įkūrėjo Michelio Sogny, Imogen Cooper ir kitų mecenatų. Vokietijoje įrašyta jo pirmoji kompaktinė plokštelė.

Mikužiui būdinga aistra muzikai, muzikinis intelektas, platus požiūris į kultūrą, nuolatinė saviugda. Mokytojas Justas Dvarionas yra sakęs: „Kasparo sumanumas, muzikinės žinios, susikaupimas ir asmeninis vientisumas atsispindi jam skambinant fortepijonu.“ Londono Karališkojoje muzikos akademijoje jis dirba su pianiste Gabriela Montero, profesoriais Christopheriu Eltonu ir Diana Ketler.

„Organum“ salėje Mikužis pats pristatė kūrinius ir jų sukūrimo inspiracijas. Tai svarbu, nes matyti, kokią kūrybos terpę atlikėjas vertina kaip svarbią rastis kūriniui. Kuo Kasparas intrigavo klausytojus? Polonezas – iškilmingas puotos pradžios šokis. Chopino Polonezui As-dur, op. 53, pianistas ne suteikė patetiško žingsnio atsikartojimą, bet įprasmino pavadinimą – „Herojiškas“, savo interpretacija sukurdamas Chopino veržlumo ir laisvės sinonimą. Matyt, tai klausydamasi Chopino muzikavimo buvo pastebėjusi George Sand, kuri „prilipino“ kūriniui šį pavadinimą. Kasparo ilgi, laisvo ritmo pasažai buvo kupini veržlumo (nors verta apmąstyti pedalo vaidmenį), kelio į tikslingas kulminacijas paieškų. Unikalūs sudėtingi ritminiai raštai ne konstatuojantys, bet provokuojamai žadinantys pasakojimo procesą. Taip galėjo reikštis patriotinė lenko Chopino dvasia. Ypač efektingas buvo vidurinis sotto voce epizodas: paslaptingas pianissimo, stacatto faktūrą atvedantis iki ryškios kulminacijos.

Mikužio paskambintos trys Mazurkos atskleidė ne tik išlavintą pianisto manualinę techniką, bet ir jos prasmės suvokimą. Buvo aiškiai išreikštas Chopino portretas: giliai nacionalinį koloritą įprasminęs kompozitorius, kovingos dvasios romantikas. Ne sentimentalus, bet poetiškas, „angelas“, anot George Sand. Su ja leisdamas laiką Maljorkoje, Chopinas čia baigė 24 preliudų ciklą – miniatiūras, skirtas pianistui ir leidėjui Camille’iui Pleyeliui. Nors abejojo, ar nereikėtų ciklo dedikuoti Robertui Schumannui.

Dvidešimt keturių preliudų dramaturgiją Chopinas formavo jų tonacijas išdėstydamas kvintų ratu. Kasparas skambindamas pabrėžė jų kontrastų reikšmę: kiekvienoje miniatiūroje – emocijų akimirkos, poetiniai išsisakymai, gamtos sukelti įspūdžiai. Perteikti lakonišką ir raiškią kiekvienos miniatiūros mintį nėra lengva, todėl viso ciklo atlikimas – itin reikšmingas įvykis. Kažkas yra pasakęs, kad šiuose preliuduose atsispindi visa jausmų enciklopedija. Kasparas sugebėjo pajusti kiekvieno muzikos fragmento nuotaiką, savitą aforizmą, atskleisti tai charakteringai, pagaviai.

Klausantis ciklo ryškėjo polifonijos paieškos, pobalsių reikšmė, ritminių figūracijų žaismė. Svarbiausia, kad pianisto interpretacija liejosi gyvybingai, ieškojo tikslingo judėjimo į priekį, tikslo link. Skausminga melodija preliude a-moll; gal upelio čiurlenimas preliude G-dur; preliudas h-moll – „lietaus lašų“ – Chopino vienatvės išraiška. Preliudo A-dur (alla mazurka) Kasparas nelėtino, bet suteikė raiškų šokio charakterį. Es-dur – kolorito žaismė, spindinti faktūra; h-moll preliudo dinaminė linija rūsti, paveikus gedulingos eisenos įvaizdis. Preliudas d-moll atskleidė jauno atlikėjo temperamentą, dramaturgijos pojūtį, gebėjimą valdyti įvairias faktūras. Mikužis Chopino formą pripildė ir meloso, ir dramatiškumo, ir savitos polifonijos, ir prasmingos virtuoziškos bravūros.