7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus Muziejų naktį kvies tirti bei patirti – nuo saugyklų lobių iki unikalių gitarų ir drabužių-metaforų

LTMKM inf.
Nr. 20 (1512), 2024-05-17
Kinas Anonsai
Z. Nekrošiaus nuotr.
Z. Nekrošiaus nuotr.

Gegužės 18 d., šeštadienį, Lietuvos muzikos, teatro ir kino muziejus Muziejų naktį pasitinka žodžiais „Patirk ir tyrinėk: praeities ir dabarties kūrėjai“. Kviesime naujosiose atvirose saugyklose iš arti pamatyti muziejines vertybes, kūrybinėse dirbtuvėse pasigaminti animacijos įrenginį, susitikti su neeiliniais kūrėjais bei mokslininkais.

Šių metų Tarptautinės muziejų dienos šūkis – „Muziejai – mokymuisi ir tyrinėjimui“. Tad Lietuvos muzikos, teatro ir kino muziejaus programa pasiūlys patyrinėti menų raidą: kaitą ir pastovumą.  Renginiai nuties gijas tarp praeities ir šiuolaikinių kūrėjų. Apžiūrėję istorines vertybes, prisiminę animacijos pradžią ir Mstislavo Dobužinskio kine paliktą pėdsaką, atsisuksime į dabartį.

Inovatyvias elektrines gitaras pristatančio prekės ženklo „Lava Drops“ įkūrėjas Rapolas Gražys papasakos, kaip gitarų gamyboje panaudoja įvairias medžiagas, tarp jų – gintarą ar net lėktuvų detales, kodėl kuria lašo formos instrumentus. Ryškiu tiltu tarp praeities ir dabarties taps kostiumų dailininkės Dovilės Gudačiauskaitės pasakojimas. Autorė drabužiuose sudabartina praeities autentiką. Jos kurtas rūbas neša savo žinutę, tampa simboliu.

Šią mokslo ir meno šventę Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje lankytojai 16–17 val. galės pradėti nuo laisvo pasivaikščiojimo po atviras saugyklas. Laukia pažintis su Teatro, Didžiųjų muzikos instrumentų ir Muzikos, Kino kamerų ir Kino technikos saugyklose esančiomis autentiškomis vertybėmis. Šios saugyklos įkurtos naujose Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus (Vilniaus g. 41 D) pastatų patalpose, kurios atidarytos kovo viduryje po 16 metų trukusios rekonstrukcijos. Jas galima pasiekti per muziejaus kiemą. Visi renginiai vyks šiose patalpose.

Šiose erdvėse eksponatus galima pamatyti vitrinose arba slankiojančių saugyklų spintų lentynose. Iš taip arti pamatyti Čiurlionio pianino ar kameros, analogiškos tai, su kuria filmavo Jonas Mekas, dar, matyt, neteko! Patalpose be 7 saugyklų taip pat įrengtos parodų erdvės, skaitykla, šiuolaikiška multifunkcinė renginių salė, mažoji konferencijų salė, 9 modernūs muziejaus darbuotojų kabinetai, kavinės erdvė. Lankytojų srautai bus reguliuojami, tad taikysime gyvos eilės principą.

Tuo pačiu metu, 16–17 val., vyks kūrybinės dirbtuvės „Pirmieji animaciniai filmai. Pasigamink zoetropą!“. Registracija į šį renginį baigta.

17–17:45 val. vyks Audriaus Dambrausko paskaita „Mstislavo Dobužinskio kino detektyvai“. Mstislavas Dobužinskis (1875–1957) šiandien Lietuvoje geriausiai žinomas kaip tapytojas, grafikas, Valstybės teatro Kaune scenografas, sukūręs scenovaizdžius ne vienam žymiam tarpukario Lietuvoje pastatytam spektakliui. Tačiau M. Dobužinskis svarų pėdsaką paliko ne tik Lietuvos teatro, bet ir kino istorijoje. Kokia buvo M. Dobužinskio veikla kino srityje; kokių šios veiklos įrodymų lietuvių žurnalistai ieškojo Čekijoje; kur dar išsibarstęs M. Dobužinskio kino palikimas? Apie visa tai pakalbėsime istoriko, archyvaro A. Dambrausko paskaitoje „Mstislavo Dobužinskio kino detektyvai“.

A. Dambrauskas – istorikas ir archyvaras, tyrinėjantis kino ir populiariosios kultūros istoriją XX a. pirmos pusės Lietuvoje. Šia tematika autorius publikavo kelis mokslinius ir kone šimtą mokslo populiarinimo tekstų, 2020 m. Vilniaus Universitete apgynė disertaciją „Kinematografinė kultūra Lietuvoje, 1926–1944 m.: tarp pramogos ir ideologijos“, 2022 m. su Sonata Žalneravičiūte Lietuvos teatro, kino ir muzikos muziejuje kuravo keliaujančią parodą „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo (1939–1944)“.

Į šį renginį registruotis nereikia, kviečiame atvykti.

18, 20 ir 22 val. vyks ekskursijos atvirose saugyklose „Pamatyk iš arti“. Registracija į šį renginį baigta.               

19 val. muzikos ir originalumo entuziastų lauks susitikimas su „Lava Drops“ gitarų kūrėju Rapolu Gražiu – „Šiuolaikinių muzikos instrumentų kūrybos procesai“. „Lava Drops“ – išskirtinių muzikos instrumentų ženklo – kūrėjas Rapolas Gražys pristatys savo įdomiausias kūrybos patirtis. Pranešėjas kalbės apie inspiracijas bei įtaką, pasirenkant unikalias medžiagas muzikos instrumentui bei dizaino proceso svarbą kūryboje. Taip pat aptars garso bei vizualios išraiškos sintezę savo kūriniuose. Paskaitos metu su „Lava Drops“ instrumentu gros kompozitorius, gitaristas Robertas Semeniukas.

R. Gražys yra sulaukęs tarptautinio pripažinimo: jau du kartus yra laimėjęs „Red Dot“ produkto dizaino apdovanojimą, o pernai įvertintas taivaniečių „Golden Pin“ geriausio dizaino apdovanojimu. Rapolo kuriamos „Lava Drops“ gitaros yra pristatomos šiuolaikinio meno, muzikos ir inovacijų parodose, jos dažnai atsiranda privačiose kolekcijose. Šiomis unikaliomis gitaromis yra groję garsiausi muzikos pasaulio vardai: su Stingu koncertuojantis Dominicas Milleris, „Deep Purple“ gitaristas Steve`as Morse`as, 2008 m. ir 2010 m. geriausio akustine gitara grojančio gitaristo titulą pelnęs australas Tommy`is Emmanuelis, o specialiai Jackui White`ui buvo sukurta vienetinė „Lava Drops“ gitara.

Į šį renginį registruotis nereikia, kviečiame atvykti.

21 val. renginį pratęs susitikimas su kūrėja Dovile Gudačiauskaite – „Rūbas, kaip metafora tekstilės mene ir ką kalba kostiumai teatre?“. Visoje D. Gudačiauskaitės kūryboje dominuoja rūbo tematika. Ji sako mėgstanti žongliruoti ir žaisti konceptualiomis jo prasmėmis: „Rūbas virsta meno objektu, kalbančiu apie svarbius dalykus. Rūbas, kaip simbolis, metafora, kalbanti apie žmogų, būtį, laiką, atmintį, gimimą, mirtį, laikinumą, amžinybę“. O apie ką kalba jos kurti drabužiai spektakliams? Kas yra svarbiau už grožį ar gerą dizainą, kai juos kuria D. Gudačiauskaitė? „Norėčiau pasidalinti ir papasakoti, galbūt atskleisti bent keletą į siūles įsiūtų prasmių“, – prieš susitikimą sako menininkė.

D. Gudačiauskaitė yra profesionali tekstilės menininkė ir rūbų dizainerė. Karjerą pradėjo rūbų dizaino srityje. Savo kūrybą Dovilė nuosekliai pristatinėja parodiniame formate, o pastarąjį dešimtmetį aktyviai kuria teatro kostiumus spektakliams. Nuo 2015 m. su pertraukomis dirba Vilniaus dailės akademijos lektore. Dovilės kūryba yra įvertinta apdovanojimais, tarp jų – ir Šiuolaikinio meno mugėje „Art Vilnius 2022“ (atstovaujant tekstilės galerijai „Artifex“ – ji išrinkta viena iš TOP 7 geriausių galerijų), 2016 m. diplomas ir prizas VII Tekstilės meno bienalėje, 2014 m. Anastazijos ir Antano Tamošaičių premija MA diplominiam darbui už etnokultūros plėtotę šiuolaikiniame mene.

Į šį renginį registruotis nereikia, kviečiame atvykti.

Besilankydami atvirų saugyklų pastato renginiuose, 18–23 val. užsukite ir į Mažuosius Radvilų rūmus – „senąjį“ muziejaus pastatą, kur veikia paroda „Klajojančios žvaigždės: žydų teatras Lietuvoje 1910–1943“. Ekspozicijoje, pasitelkus šiuolaikinius eksponavimo būdus ir technologijas, šviesos, garso ir vaizdo instaliacijas, pasakojama mažai kam žinoma Lietuvos žydų teatro istorija, pristatomos žymiausios Kaune dirbusios žydų teatro žvaigždės ir Vilniaus geto teatro kūrėjai.

„Net ir taikingiausiais, normaliausiais laikotarpiais mes neturėjome pagrindo po kojomis, ar stogo virš galvos, kaip romai, kurie kaskart nakvoja skirtingose vietose ir niekada nežino, kur jie bus rytoj. Mes esame tos pačios klajojančios žvaigždės <…>, laisvai skraidantys paukščiai.“ Tokiais Šolomo Aleichemo apsakymo žodžiais savo gyvenimą apibūdindavo XX a. pirmosios pusės žydų aktoriai. Parodos kuratorės – doc. dr. Ina Pukelytė, Vilma Janeliauskienė.

*

Visi Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus renginiai – šioje nuorodoje: https://www.muziejunaktis.lt/renginiai/lietuvos-teatro-muzikos-ir-kino-muziejaus-programa-muzieju-nakciai. Šie renginiai yra Europos muziejų nakties programos dalis. Renginių programos ieškokite adresu https://www.muziejunaktis.lt/. Europos muziejų nakties organizatoriai – ICOM Lietuva ir Lietuvos muziejų asociacija.

 

Žymos:
LTMKM inf.,
Z. Nekrošiaus nuotr.
Z. Nekrošiaus nuotr.