7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Naujausias „Teatro žurnalas“ klausia: ar gyvename „postrežisūrinio“ teatro laikais?

„Teatro gatvės“ inf.
Nr. 14 (1335), 2020-04-10
Teatras Anonsai

Šiomis visą pasaulį keičiančiomis aplinkybėmis pasirodęs naujasis „Teatro žurnalo“ numeris skirtas tam, kas bando atrodyti nekintama: režisūriniam teatrui.

 

Profesionalusis Lietuvos teatras nuo pat savo atsiradimo tapatinosi su režisūrinio teatro tradicija. Didžiausio klestėjimo laikotarpiai ir įdomiausių meninių idėjų proveržiai buvo susiję su konkrečių režisierių kūryba, kuri padarė įtaką ir lietuvių teatro istorijos periodizacijai.

 

Paskutinį ryškiausią piką, savotišką „aukso amžių“, režisūrinis teatras Lietuvoje išgyveno tūkstantmečių sandūroje, kai režisieriai Eimuntas Nekrošius, Jonas Vaitkus, Oskaras Koršunovas, Gintaras Varnas, Rimas Tuminas sukūrė garsiąsias klasikos (ir ne tik) interpretacijas. Šiuo metu Lietuvos teatro peizažas yra pasikeitęs: greta kelių režisierių „mohikanų“ įsitvirtino jaunieji, tačiau atrodo, kad jie, be vienos kitos išimties, nėra linkę tęsti „grynojo“ režisūrinio teatro tradicijos. Poslinkiai bendrame kultūros lauke – posūkis nuo individualizmo prie bendradarbiavimo, nuo griežtų koncepcijų prie invariantiškumo, srauto, tėkmės ir pan. – keičia ir režisieriaus vaidmenį šiuolaikiniame scenos mene. Šios problemos „Teatro žurnale“ kaip visada gvildenamos iš skirtingų perspektyvų.

 

Numeryje tarp teatro tyrėjų ir kūrėjų mezgasi ir tiesioginis, ir netiesioginis dialogas. Štai Oskarui Koršunovui postuluojant, kad „režisūrinis teatras nemirė“, Rasa Vasinauskaitė teigia, kad „režisūrinio teatro alternatyva – dar geresnis režisūrinis teatras“. Yana Ross savo komentare dalijasi įžvalgomis apie režisūrinio teatro praeitį, dabartį ir ateitį, Goda Dapšytė aptaria jaunąją režisūrą, o Aušra Gudavičiūtė gilinasi į monospektaklių režisūrą.

 

Su šiandiene režisūrinio teatro padėtimi Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje supažindina Ievos Rodiņos, Laumos Mellēnos-Bartkevičos, Anneli Saro ir Karolinos Matuszewskos tekstai. „Pokalbių apie režisūrą“ skiltyje Monika Meilutytė kalbina vokiečių teatrologą Thomasą Irmerį, Rima Jūraitė kalbasi su režisieriumi Mantu Jančiausku ir dramaturgu Rimantu Ribačiausku, o Aušra Kaminskaitė – su jaunaisiais režisieriais Uršule Bartoševičiūte, Augustu Gornatkevičiumi, Naubertu Jasinsku, Antanu Obcarsku ir Lina Židonyte.

 

Eimuntui Nekrošiui atminti publikuojami du skirtingi tekstai: Ugnės Kačkauskaitės ir Lauros Šimkutės parengti „Du žvilgsniai į „Paskutiniuosius“ ir Rimgailės Renevytės esė „Eimuntas Nekrošius ir teatras iš degtukų dėžutės“.

 

Karantino metu neraginame išeiti iš namų ir kviečiame pirkti žurnalą taip pat ir ISSUU platformoje (už pusę kainos). https://issuu.com/teatrournalas/docs/t__17-18