Šešioliktasis teatro žurnalas: kaip įvertinti kritiką?

Prekyboje pasirodė naujas Teatro žurnalo numeris, skirtas tiems, apie kuriuos paprastai nerašoma – kritikams. Žmonėms, kurie dažnai taria paskutinį žodį spektaklio kūrybos procese, nes būtent jie turėtų geriausiai suprasti rezultatą. O ar supranta kritikai save? Ar gali paaiškinti kritikos procesus patys juose dalyvaudami ir juos kurdami?

Iki šiol spaudoje sporadiškai šmėžavę tekstai apie kritikos ir kritikų situaciją sulaukė reakcijų, įrodžiusių, kad teatro analitikų situacija nėra išskirtinė, būdinga siauram menu besidominčiųjų rateliui. Visų pirma kritikas – viešumoje savo nuomonę ir kūrybą pristatantis žmogus, todėl jam kylantys fundamentalūs klausimai (pavyzdžiui:  ar aš jau pasirengęs kitiems kalbėti taip ir apie tai, apie ką noriu?) aktualūs bet kuriam toki pobūdžio veikla užsiimančiam profesionalui.

Šis žurnalas tapo proga pamatyti, kad scenos menų kritikos problemos neretai kyla ne dėl srities ar profesijos specifiškumo ir taurumo, bet dėl visuomeninių reiškinių, su kuriai susiduria absoliučiai kiekvienas, patiriantis socialinį gyvenimą. Negalima neigti ir to, kad ši tema tenkina kritiko ego – daug metų analizuojantiems aplinkinių reiškinių problemas ir besistengiantiems padėti jiems tobulėti, gimti, būti pripažintiems natūraliai kyla klausimas: o kas padės man, kas visuomenei paaiškins mano darbo idėjas ir prasmes?

Šiame Teatro žurnalo numeryje šiek tiek paaiškinama ir kur kas daugiau aiškinamasi. Ką šiandien reiškia būti kritiku ir kaip realybė koreliuoja su paplitusiais stereotipais? Kokie kritikai ruošti ir ruošiami XX ir XXI amžių mokyklose? Kokios kritikos formos patraukliausios ir adekvačiausios medijų ir socialinių tinklų amžiuje ir kiek forma svarbi vieniems pirmųjų skaitytojų – spektaklių kūrėjams? Tai – vos keletas perspektyvų, iš kurių naujame Teatro žurnale nagrinėjamas kritikos reiškinys, jo problemos, prasmė ir poreikis.

Drauge su žurnalu publikuojama Conoro McPhersono pjesė „Šventas Mykolas“ – beveik stereotipinio kritiko monologas, kurį išvertė ir 2002-aisiais  „Naujosios dramos akcijos“ metu skaitė teatro kritikas, dabartinis Jaunimo teatro vadovas Audronis Liuga.

„Teatro žurnalą“ leidžia VšĮ „Teatro gatvė“, numerio redaktorė – Aušra Kaminskaitė, vyriausioji redaktorė – Ramunė Balevičiūtė. Žurnalą galima įsigyti „Vagos“ knygynuose, „Narvesen“ parduotuvėse ir prekybos centruose.