Lenkų dramaturgas Michalas Walczakas žada atvykti į savo pjesės „Kasykla“ premjerą Šiauliuose

Gegužės 12 d. 18 val. Valstybinis Šiaulių dramos teatras kviečia į antrąjį šiuolaikinės pjesės pastatymą šiame sezone. Teatro didžiojoje salėje, kurioje netrukus po premjeros prasidės atnaujinimo darbai, publikai bus pristatytas Artūro Areimos režisuotas spektaklis pagal garsaus šiuolaikinio lenkų dramaturgo Michalo Walczako pjesę „Kasykla“. Į premjerą Šiauliuose atvyksta pjesės autorius – vienas žinomiausių šiuolaikinių lenkų dramaturgų Michalas Walczakas. Gegužės 12 d. 14 val. Šiaulių dramos teatre planuojamas susitikimas – diskusija su dramaturgu ir spektaklio kūrybine grupe.

Kūrybinio kelio pradžioje „lenkų Šekspyro“ vardą gavęs Michalas Walczakas (g. 1979 m.) yra parašęs per dvidešimt pjesių, kurios statomos įvairiuose Europos ir JAV teatruose. Už originalią draminę kūrybą dramaturgas yra pelnęs ne vieną reikšmingą apdovanojimą. M. Walczako pjesėse jungiamos skirtingos teatro tradicijos, žaidžiama įvairialypiais įvaizdžiais ir stereotipais, persipina magiškojo realizmo, siurrealistinio ir absurdo teatro elementai. Režisierius prisipažįsta, kad jam ypač artimas M. Walczako dramaturgijai būdingas tragikomiškas požiūris į žmonių santykius ir mus supantį pasaulį. Neatsitiktinai A. Areima šio dramaturgo pjesę „Kelionė į kambario vidų“ pasirinko ir savo režisūriniam debiutui (2008 m.). Šiandien A. Areima – vienas ryškiausių jaunosios kartos teatro kūrėjų Lietuvoje, kurio spektakliai išsiskiria drąsiais sceniniais sprendimais, konceptualumu ir bekompromisiškumu. A. Areimos režisūra įvertinta aukščiausiais scenos meno apdovanojimais: 2013 m. už naujų sceninės išraiškos formų paieškas jis apdovanotas Boriso Dauguviečio auskaru, 2014 m. režisierius įvertintas Kultūros ministerijos Jaunojo kūrėjo premija, jo spektakliai ne kartą nominuoti Auksiniam scenos kryžiui, o 2016 m. Edinburgo Fringe festivalyje jo statytas spektaklis ,,Po ledu“ įverintas specialiuoju prizu kaip įsimintiniausias festivalio spektaklis. A. Areima yra įkūręs AAT|Artūro Areimos teatrą, kur sėkmingai įgyvendina savo kūrybinius sumanymus. Spektaklis „Kasykla“ yra pirmasis iš Šiaulių kilusio režisieriaus A. Areimos darbas gimtajame mieste. Įdomu, kad ir spektaklio tema, nors ir ne tiesiogiai, siejasi su Šiaulių miesto realijomis.

„Kasykla“ (parašyta 2004 m., iš lenkų k.vertė A. Jevsejevas) pasakoja keistą istorija apie „liūdną miestą, kuriame niekada nevykdavo nieko įdomaus, ypač nuo tada, kai uždarė kasyklą“. Miesto gyventojams netekus pagrindinio pragyvenimo šaltinio, atsiskleidžia neišsipildžiusios svajonės ir troškimai, jų neapleidžia skausmas dėl to, kas yra prarasta. Galima sakyti, jog „Kasykla“ tarsi naujai varijuoja absurdo teatro temomis – čia taip pat rodomas miesto gyventojų beviltiškas įstrigimas kasdienybės rutinoje. Tačiau režisieriui A. Areimai svarbu ne kiekvieno personažo vertė ar jo savybės, bet santykis su kitais nariais, su sistema, su pačiu miestu bei tai, kaip kiekvienas iš mūsų ir pats miestas daro įtaką bendruomeniškumui. Režisierius įsitikinęs, kad spektaklyje „Kasykla“ atsispindės daugelio Lietuvos miestų ir miestelių dabartinė situacija. Spektaklis – tarsi kvietimas susimąstyti, ką kiekvienas galime nuveikti, kad miestas, kuriame gyvename, taptų gyvesnis ir konkurencingesnis, kad jo nepaliktų jauni žmonės, nebematantys čia ateities perspektyvų.

Artūras Areima: „Šį spektaklį statau žmonėms, kurie nemėgsta teatro, kuriems jis atrodo beviltiškai nuobodus. Aš pats neretai nusiviliu taip vadinamu tradiciniu teatru, kuris linkęs viską mistifikuoti, „sudievinti“, bet nekalba apie tai, kas iš tikrųjų su žmonėmis vyksta šiandien. „Kasykla“ Šiauliuose atsirado dėl keleto motyvų: pirma, norėjosi Šiaulių publikai parodyti kitokios raiškos teatrą, ir antra, šiame spektaklyje labai ryškus tapatumas su šiandiena, jame aiškiai atskiriama praeitis ir dabartis.„Kasykla“ kalba apie tai, kas glūdi paviršiuje ir kas slypi giliau. Mes tobulai išmokome gyventi paviršiuje, o pasitaikančias duobes stengiamės apeiti. Keista, kad žmonės šiandien tapo tokie paviršutiniški ir inertiški. Visi veržiasi į niujorkus, kur ir taip pilna žmonių, o kažkur lieka plytėti tarsi niekam nebeįdomi, nereikalinga ir nepatraukli erdvė. Kodėl taip elgiamės ir dar kaltinam kitus, kad mums maža vietos? Sunku prisipažinti, bet dėl daugelio dalykų esame patys kalti.“

Pasak teatro meno vadovo Paulius Ignatavičiaus, Šiaulių dramos teatre toks šiuolaikiškas pastatymas kaip „Kasykla“ buvo gyvybiškai būtinas. Jo manymu, jaunas žmogus šiame teatre kurį laiką buvo užmirštas, tad „šiuo spektakliu norėjosi sugrąžinti bręstantį, šiuolaikiškai mąstantį žmogų į teatrą“. Tam pritaria ir teatro vadovas Aurimas Žvinys, palaikantis programinę idėją supažindinti Šiaulių teatro publiką su novatoriškomis režisūros formomis ir šiuolaikine dramaturgija. Vadovo manymu, tokie spektakliai kaip „Kasykla“ reikalauja tam pasiruošusio, išprususio žiūrovo, o tokią publiką reikia užsiauginti, tad šis spektaklis, pasak A. Žvinio, kaip tik ir „bando pralaužti ledus“. Beje, spektaklyje „Kasykla“ abiem vadovams teko įkūnyti ironija ir lengva parodija nuspalvintus Karaliaus ir Karalienės personažus. Be P. Ignatavičiaus ir A. Žvinio spektaklyje vaidmenis kuria du kviestiniai aktoriai – Valerijus Kazlauskas ir Giedrė Žaliauskaitė. Spektaklyje vaidina ir visas būrys skirtingų kartų Šiaulių dramos teatro aktorių: Jūratė Budriūnaitė, Mindaugas Jurevičius, Juozas Bindokas, Aurimas Pintulis, Aidas Matutis, Inga Jarkova, Anicetas Gendvilas, Vilija Paleckaitė. Visi šie spalvingi spektaklio personažai laviruoja keistoje realybės ir fantazijos būsenoje, jų sceninė egzistencija persmelkta gilios melancholijos ir kartu lengvo žaismingumo.

Pasak aktorės Jūratės Budriūnaitės, kuriančios Moters/motinos vaidmenį, „ Kasykla“ turėtų siųsti žinutę, kad kiekvienas žmogus, ypač jei jis nebijo „kastis giliau“ rizikuoja patekti į „duobę“, kurią būtina kažkaip išgyventi tam, kad judėtumėm toliau. „Kasyklos“ kūrėjų komanda neslepia ambicijos šiuo spektakliu „nelikti paviršiuje“, o „kastis giliau“, tad ir premjerą skiria ne paviršutiniškam žiūrovui.

Spektaklio scenografiją kuria pats režisierius Artūras Areima, jam talkina asistentė Barbora Skaburskytė, kostiumų dailininkė Monika Gurskytė ir šviesų dailininkas Julius Kuršys. Kompozitorius Dominykas Morkūnas, kūręs muzikinį takelį ir A. Areimos režisuotam „Klamo klanui“ šį kartą taps ne tik spektaklio kompozitoriumi, bet ir video projekcijų autoriumi. Pasak D. Morkūno, spektaklyje bus siekiama ypatingos vaizdo ir garso dermės, kuri bus audžiama iš labai skirtingos stilistikos kūrinių.

Susitikimas su dramaturgu Michalu Walczaku įvyks gegužės 12 d. 14 val. Valstybinio Šiaulių dramos teatro Mažojoje salėje.

M. Walczak „Kasyklos“ premjera – gegužės 12 d. 18 val. Valstybinio Šiaulių dramos teatro Didžiojoje salėje.