7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Naujai atgimęs „Šventasis pavasaris“

Kristina Apanavičiūtė
Nr. 22 (1174), 2016-06-03
Teatras
Urbanistinio šokio teatro „Low air“ spektaklis „Šventasis pavasaris“, nuotr. D. Matvejevo.
Urbanistinio šokio teatro „Low air“ spektaklis „Šventasis pavasaris“, nuotr. D. Matvejevo.

Po metų pertraukos atgimė naujai. 2015 metų gegužę urbanistinio šokio teatro „Low Air“ pristatyta premjera – šiuolaikinio ir gatvės šokio spektaklis „Šventasis pavasaris“,  praėjus beveik lygiai metams nutarė atgimti ir prisikelti iš naujo. 2016 metų paskutinįjį gegužės savaitgalį buvo pristatyta nauja spektaklio versija pakitusi tiek choreografiniu principu, tiek šokėju sąstatu.

„Low Air“ urbanistinio šokio teatro tandemas – choreografai Airida Gudaitė ir Laurynas Žakevičius – bei jų kūrybinės paieškos, šiuo atveju šokio spektaklis „Šventasis pavasaris“, atstovauja šiuolaikinio šokio ir gatvės šokio sintezės idėją Lietuvoje. Pagirtina, kad šie gatvės šokėjai, kuriuos dabar galime vadinti ir kūrėjais, išdrįso ir vis dar drįsta gatvės šokį pritaikyti profesionaliajai šokio teatro scenai.  Šiuo metu – tai vienintelis šokio teatras, raiškiai ir drąsiai propaguojantis gatvės šokio estetiką bei įgyvendinantis ją teatro scenoje.

Jau pats Igorio Stravinskio kūrinys „Šventasis pavasaris“ savyje „neša“ aukos, atgimimo, atbudimo, apsivalymo ir tam tikro pavasariško ritualo – pasiruošimo vasarai idėją. Simboliška, kad spektaklio „Šventasis pavasaris“ kūrėjai savo darbą pristato paskutiniojo pavasario mėnesio paskutinįjį šeštadienį. Tai lyg sau ir žiūrovams suteikta proga paskutinį kartą pabūti, kažką palikti pavasario rituale ir tuo pačiu pasiruošti vasaros šventei.

Kadangi spektaklio premjera pristatoma antrą kartą, niekur negalime išsisukti nuo bent menkučio abiejų spektaklio versijų palyginimo. Pirmas aspektas, kurį pastebime išvydę spektaklio reklaminę antraštę yra tai, kad spektaklio kūrybinė trupė-sąstatas yra pakitęs. Šiuolaikinio šokio atstovus Agnę Ramanauskaitę ir Mantą Stabačinską, šokusius pirmoje spektaklio versijoje, keičia gatvės šokio praktikas Raidas Petrauskas ir šiuolaikinio šokio atstovė Agnietė Lisičkinaitė. Visi kiti spektaklio dalyviai išlieka tie patys – be jau minėtų Gudaitės ir Žakevičiaus, šoko Brigita Gruodytė ir Lukas Karvelis. Patikęs sąstatas lemia ir choreografinius spektaklio išpildymo pakeitimus. Kadangi kūrybinę grupę papildo naujas gatvės šokio, o konkrečiau – „Vogue“ atstovas, spektaklis pasipildo šio šokio stiliaus spalvomis ir įpučia kiek kitokio griežtumo. Keičiasi net ir šokėjų kostiumai (kostiumų dailininkė – Aistė Radzevičiūtė). Nuo pirmoje spektaklio versijoje dėvėtų pavasarinių aprėdų (spalvingų palaidinių, šortų, sijonų, kelnių) ar basų kojų, šokėjai pereina prie griežtesnio, labiau kūną ir jo judesį išryškinantį kostiumo, kuriame naudojama dviejų tipų apatinė aprangos dalis, moterų atvejų – viršutinė dalis yra „bodis“, vyrų – nuogas kūnas. Ir žinoma, neapsieinama be aulinių, odinių batų, kurie šokėjus tarsi tvirčiau pastato ant žemės.

Kalbant apie tvirtą stovį ant žemės. Impulsyvi ir dinamiška Stravinskio muzika atsispindi ir spektaklio choreografijoje. Spektaklis pasižymi choreografinio tempo kaita: greitas perėjimas nuo vienos prie kitos šokio technikos ar stilistinio pobūdžio, itin aktyvi šiuolaikinio ir gatvės šokio sintezė. Judesys keičia judesį, vieną akimirką šiuolaikinio, kitą – gatvės. Įsukti didelio tempo ir kartais gana sudėtingų choreografinių sprendimų, stilių įvairovės, vietomis šokėjai yra įsiurbiami į nedidelį chaosą. Ir būtent tie odiniai, auliniai batai yra tarsi balastas, kuris galbūt nesąmoningai ar net simboliškai, suteikia stabilumo, svarumo bei sustabdo reikiamu momentu. (Nors lyg ir pavasaris, lyg ir kam tie batai, o pasirodo reikia tam, kad žemę tvirčiau jaust po kojomis galėtum.)

Neabejotinai visi šokėjai, dalyvaujantys spektaklyje – savo sričių profesionalai. Įtaigūs ir kokybiški savo soliniuose išėjimuose, tačiau... Tačiau kiek sudėtingiau pavyksta sinchronas. Bendrose kolektyvo kombinacijose ganai aiškiai atpažįstama, kas kokiam šokio stiliui atstovauja. Vietomis ypač jaučiamas gatvės šokių atstovų (Petrausko ir Gruodytės) pasimetimas, lyg jie važinėtų ne savo rogėse. Šiuolaikinio šokio atstovai jaučiasi, o ir atrodo kiek užtikrinčiau, taigi tampa akivaizdu, kurie šokėjai turi didesnę sceninę (teatrinę) patirtį.

Nepaisant spektaklio pradžioje drebančių rankų ir po žiūrovų salę bei scenos kampus bėgiojančių akių, Petrauskas spinduliuoja energiją, atsineštą iš savito stiliaus praktikos. Spektaklio eigoje keičiasi vaikinuko laikysena ir jo akys pradeda aktyviai „veikti“. Šis aspektas spektakliui suteikia savotiško šarmo. (Plojimai „Low Air“ tandemui, kurie atvedė šį šokėją į profesionalią sceną.) Žinoma, negalime nepastebėti ir įspūdingus techninius, choreografinius duomenis demonstruojančio Karvelio. Šis šokėjas, kaip ir prieš tai minėtasis, savyje nešiojasi tam tikrą energiją, o jo akys kalba nuo pat spektaklio pradžios. O ką jau kalbėti apie kojų mostus... Taigi nors spektaklyje nėra aiškaus pagrindinio atlikėjo ar vedlio, šie skirtingų tipažų šokėjai savo charizma (galbūt) buvo milimetru pranašesni už kitus.

Pirma mintis šovusi į galvą po spektaklio – tai dar tikrai ne paskutinė šio spektaklio premjera „Low Air“ kūrybos raidoje. Drįstu manyti, kad spektaklio choreografai tikrai neapsistos ties šia spektaklio versija ir leisis į dar platesnes kūrybinės raiškos paieškas. Jau pats spektaklio pavadinimas „Šventasis pavasaris“ įpareigoja atgimti vėl ir vėl iš naujo. Ir galbūt taip kasmet?

Nepaisant visų pastebėjimų apie trūkumus ir privalumus, urbanistinio šokio teatro „Low Air“ kūryba ir misija, kurios jie siekia, yra labai sveikintina. Kuo daugiau įvairių stilių ar mokyklų šokėjų ir menininkų ryšis komunikuoti ir bendradarbiauti, tuo greičiau galėsime džiaugtis įvairiomis šokio jungtimis. Šios jungtys neabejotinai skatins visuomenės ir menininkų suvokimo apie šokį plėtimąsi bei sukurs naują šokio estetiką, atras ir vystys naujus šokio meno kūrybos metodus.

 

Urbanistinio šokio teatro „Low air“ spektaklis „Šventasis pavasaris“ rodytas 2016 gegužės 28 d. Menų spaustuvėje.

Urbanistinio šokio teatro „Low air“ spektaklis „Šventasis pavasaris“, nuotr. D. Matvejevo.
Urbanistinio šokio teatro „Low air“ spektaklis „Šventasis pavasaris“, nuotr. D. Matvejevo.
Urbanistinio šokio teatro „Low air“ spektaklis „Šventasis pavasaris“, nuotr. D. Matvejevo.
Urbanistinio šokio teatro „Low air“ spektaklis „Šventasis pavasaris“, nuotr. D. Matvejevo.
Urbanistinio šokio teatro „Low air“ spektaklis „Šventasis pavasaris“, nuotr. D. Matvejevo.
Urbanistinio šokio teatro „Low air“ spektaklis „Šventasis pavasaris“, nuotr. D. Matvejevo.
Urbanistinio šokio teatro „Low air“ spektaklis „Šventasis pavasaris“, nuotr. D. Matvejevo.
Urbanistinio šokio teatro „Low air“ spektaklis „Šventasis pavasaris“, nuotr. D. Matvejevo.
Urbanistinio šokio teatro „Low air“ spektaklis „Šventasis pavasaris“, nuotr. D. Matvejevo.
Urbanistinio šokio teatro „Low air“ spektaklis „Šventasis pavasaris“, nuotr. D. Matvejevo.