Įtraukianti muzikinė dėlionė

Dvi savaites skambėjo ir lapkričio 17 d. Valdovų rūmų salėje pakiliai baigėsi VIII tarptautinio M. K. Čiurlionio muzikos festivalio koncertai. Pasak festivalio sumanytojos, meno vadovės, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorės, pianistės Aleksandros Žvirblytės, šie koncertai buvo atkelti iš praėjusių metų ir skirti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo145 metų jubiliejui, deja, dėl pandemijos neįvykę, kaip ir visi kiti renginiai. Šiemet numatyti koncertai įvyko pagal planą, išskyrus vieną, kai negalėjo atvykti Vytautas Sondeckis (violončelė) ir Paulius Anderssonas (fortepijonas). Buvo pakviesti kiti aukščiausio lygio atlikėjai – smuikininkas Andrejus Baranovas ir pianistas Darius Mažintas, kurie savo įkvėptu, labai įtaigiu atlikimu sužavėjo gausiai susirinkusią Valdovų rūmų publiką. Pradėję programą Antoníno Dvořáko Sonatina, jie ypač ryškiai ir prasmingai traktavo įžymiąją Ludwigo van Beethoveno „Kreislerio“ Sonatą, op. 47. Antroje koncerto dalyje jie taip pat puikiai interpretavo Maurice’o Ravelio Sonatą Nr. 2 ir daugybę gražių ir populiarių šio autoriaus pjesių. Bisui atliktas Pablo de Sarasate’s „Zigeunerweisen“, op. 20, pribloškė aukščiausio lygio meistriškumo ir giliausių emocijų deriniu.

Iš devynių festivalio koncertų net penki buvo skirti ryškiems, jau pasaulyje žinomiems atlikėjams. Festivalio atidarymo koncerte Nacionalinėje filharmonijoje skambino savita eksperimentuotojo asmenybe garsėjantis pianistas iš Lenkijos Janas Krzysztofas Broja. Nustebino ir šįkart, ieškodamas įdomių detalių žinomiausiuose praeities kompozitorių kūriniuose, kas pasireiškė vientisų melodijos linijų atsisakymu, susmulkinant jas į atskiras nateles, pasitelkiant tembro niuansus, nesiekiant dinamiško muzikos plėtojimo, išryškinant nesvarbias antraplanes detales. Labai staigus, drastiškas kulminacijų išryškinimas Fryderyko Chopino kūriniuose vienus klausytojus glumino, kitiems buvo nepaprastai smalsu, ką dar gali sugalvoti šis įtaigus eksperimentatorius. Beje, pianistas abiejų koncerto dalių pradžioje paskambino po Čiurlionio preliudą Es-dur ir F-dur, traktuodamas juos taip pat keistai: su improvizuota staccato akordų seka ir pan. Bisui – pašėlusiais tempais prabėgo Ludwigo van Beethoveno Sonatos, op. 109, pirma ir antra dalys bei Johanno Sebastiano Bacho Preliudas ir fuga a-moll iš „Gerai temperuoto klavyro“ II tomo.

Lapkričio 6 d. Valdovų rūmuose išraiškingai savo programą atliko Lietuvoje puikiai žinomi dainininkai – jubiliejų švenčiantis tenoras Vaidas Vyšniauskas, Vilija Kuprevičienė (sopranas) ir choras „Sonoros“, kuriems labai meistriškai ir subtiliai talkino pati Aleksandra Žvirblytė. Publika liko sužavėta.

Lapkričio 11 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje gausiai susirinkusios publikos vaizduotę įtaigiai veikė griausmingi garsai bei įvairių spalvų šviesų blyksniai – roko fantazija „Čiurlionis REX“. Ją sukūrė Jonas Jurkūnas, atliko Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, kuriam labai energingai ir įtaigiai dirigavo Modestas Barkauskas, saksofonu virtuoziškai ir ryškiai grojo Petras Vyšniauskas, fortepijonu nuotaikingai skambino A. Žvirblytė, įpindama į muzikos audinį ir savo improvizacijas, taip pat gitaristas Robertas Semeniukas, „Robotic Folk“ (elektronika), Tadas Žukauskas (bosinė gitara) bei mušamaisiais energingai besidarbiavęs Jonas Lengvinas. Vakaras prasidėjo gražiai apšviestoje erdvėje su virš scenos įkomponuotu Čiurlionio paveikslu „Rex“. Koncertui įsibėgėjus, daugiau kaip valandą truko labai įtemptas ir ypač triukšmingas garsų vyksmas, kuriame atrodė, jog tamsiausios pragaro jėgos baigia pražudyti nukamuotą žmoniją. Ryškiose kulminacijose buvo pasitelkiamos ir raudonos šviesos, nukreiptos į publiką. Mielos ir ramios muzikos salelės subtiliai suskambo gal tik kūrinio pradžioje ir arti pabaigos, kai sentimentalaus, graudaus Čiurlionio laiško žmonai fragmentus įsijautęs skaitė aktorius Vytautas Anužis.

Lapkričio 17 d. festivalio baigiamajame koncerte Valdovų rūmų salėje klausytojus džiugino pasaulyje garsaus pianisto Paolo Giacometti (Nyderlandai, Italija, Vokietija) ir styginių kvarteto „Mettis“ įspūdingas muzikavimas. Pirmoje koncerto dalyje publikos jau pamėgtas kvartetas švelniai, mielai traktavo Čiurlionio nebaigtąjį trijų dalių kvartetą c-moll. Nuostabiai grakščiai, stilingai ir žaviai buvo atliktas Josepho Haydno kvartetas D-dur, pavadintas „Vieversiu“ dėl jame skambančių trelių.

Antroje koncerto dalyje prie „Mettis“ prisijungė mąslus, temperamentingas fortepijono aristokratas Paolo Giacometti – puikus ansamblininkas, kuriam, pasak koncerto vedėjos, labai patinka Johanneso Brahmso Fortepijoninis kvintetas f-moll, op. 34. Keturių skirtingų muzikos charakteristikų dalys su įvairių nuotaikų intarpais nuskambėjo ypač įtaigiai, o dramaturginiai muzikos plėtotės epizodai ir audringos, temperamentingai, pakiliai traktuojamos kulminacijos gniaužė kvapą. Efektingas ir įsimintinas baigiamasis festivalio akordas!

Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje vykę keturi jaunųjų atlikėjų koncertai taip pat džiugino klausytojus. Lapkričio 5 d. koncerte „Ateities vardai“ talentingai savo pasiekimus demonstravo Oktawia Bylicka (arfa), Kristijonas Megelinskas, Emilis Šarinskas (fortepijonas), Paulina Bakšaitė, Nedas Latovinas (saksofonai), Ugnė Katinskaitė, Julija Ivanovaitė (smuikai) ir Vincas Bačius (kontrabosas).

Lapkričio 9 d. audiovizualiniame projekte „Miške. Garso ekologija“ šiuolaikinės muzikos ansamblis „Synaesthesis“ atliko keturių jaunų autorių kompozicijas. Kolektyvas gerai žinomas ir jau turintis apdovanojimų ne tik Lietuvoje, bet ir Austrijoje, kur yra tobulinęsi tarptautinėje vasaros akademijoje ir abu kartus parsivežė apdovanojimus „už geriausią naujai sukurto kūrinio atlikimą ir interpretaciją“. Ansamblyje groja tokie savo instrumentų virtuozai kaip Vytenis Gurstis (fleita), Artūras Kažimėkas (klarnetas), Monika Kiknadzė (altas), Pranas Kentra (elektrinė gitara), Marta Finkelštein (fortepijonas), koncerte pademonstravusi savitų garso išgavimo būdų. Dirigavo Karolis Variakojis. Girdėjome Beatos Juchnevič „Whispers from the Ground“ , Yiorgiso Sakellariou „The Rue of Demeter“, Justinos Šikšnelytės „Sach’a-Sach’a“ ir Kevino Lango „A Natural Sound Scene, Artificialized“. Šiuos eksperimentinius kūrinius, mano nuomone, siejo panašios garsų ir efektų paieškos, o ansamblio „Synaesthesis“ instrumentininkai meistriškai juos demonstravo.

Lapkričio 12 d. profesionaliai ir mielai arfa muzikavo Liucilė Vilimaitė, pasitelkusi skaitovę, kuri tarp kūrinių tyliai ir išraiškingai skaitė romantinį tekstą. Lapkričio 16 d. savo meistriškumą demonstravo saksofonininkas Visvaldas Jonušas ir pianistė Neringa Valuntonytė. Lauksime kito A. Žvirblytės ir „Klasika LT“ organizuoto tokio didelio masto renginio.