Lapkritį nuspalvins koncertai Paliesiaus dvare

Lapkričio 7 d. skambina vienas ryškiausių Lietuvos pianistų Jurgis Karnavičius. Klausytojams jis dovanoja valandą su Philipu Glassu – pianistas atliks Pirmąją etiudų fortepijonui knygą (Nr.1-10).

J. Karnavičius – vienas žymiausių vyresnės kartos lietuvių pianistų, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, pastaruosius devynerius metus vadovavęs LMTA Fortepijono katedrai, praeito amžiaus devintajame dešimtmetyje buvo vienas pirmųjų Lietuvos pianistų, pelniusių apdovanojimus prestižiniuose tarptautiniuose pianistų konkursuose (R. Schumanno Cvkau, L. van Beethoveno Vienoje ir kt.). Šalia aktyvios solinės veiklos, dažnai pasireiškiančios įspūdingomis monografinėmis programomis, J. Karnavičius paliko ryškų pėdsaką kamerinio muzikavimo bei akompanavimo srityse, nuolat koncertuodamas su žymiausiais Lietuvos kameriniais ansambliais ir savo žmona, operos soliste Sigute Stonyte. Pianisto repertuaro branduolį sudarė Vienos klasikų bei tokių romantizmo atstovų kaip R. Schumannas, J. Brahmsas, F. Lisztas kūryba, vėliau jo dėmesį prikaustė prancūzų autorių muzika. Būdamas itin reiklus sau, pianistas nelepina klausytojų dažnais koncertais ar gausybe įrašų, ilgai brandina kūrybinius sumanymus, leisdamas laikui maksimaliai paveikti atliekamą muziką ir suformuoti turtingiausią jos keliamų emocijų spektrą.

Bene taikliausiai J. Karnavičiaus meną apibūdino Giedrė Kaukaitė po pianisto rečitalio 2019 m. rudenį: „Gera klausytis stiprios romantinės ir spalvingos impresionistų muzikos, kai skambina intelektuali, harmoninga asmenybė, kuriai orumas ir išmintis – savaime suprantami, gyvenimo tėkmėje kantriai puoselėjami dalykai. Emocijų pakilumas tuomet suskamba ne tik iš širdies, bet ir tauriai, ypač paveikiai, nestokojant brandaus filosofinio žvilgsnio. Tai buvo įsimintinas pavyzdys, kaip jautraus menininko valia išgrynina interpretaciją, atverdama švarų kūrinių pirmapradiškumą, pasiekdama brangų įspūdį, tarsi pažįstamą muziką girdėtume pirmą kartą.“

Ph. Glassas įvardijamas kaip bene garsiausias visų laikų JAV kompozitorius ir neprilygstamas novatorius. Gimė 1937 m., užaugo Baltimorėje, žydų išeivių iš Lietuvos šeimoje, studijavo Čikagos universitete, Juilliardo mokykloje Niujorke, taip pat mokėsi Aspene pas Dariusą Milhaud. 1964 m. išvykęs į Europą studijavo Paryžiuje pas legendinę pedagogę Nadią Boulanger ir intensyviai bendradarbiavo su sitaro virtuozu ir kompozitoriumi Ravi Shankaru. Grįžęs į Niujorką, 1967 m. jis suburia „Philip Glass Ensemble“, su kuriuo ilgus dešimtmečius triumfališkai koncertuoja visame pasaulyje. Taip pat kompozitorius skaito paskaitas, dalyvauja kūrybinėse dirbtuvėse, rengia solo pasirodymus. Ne kartą su koncertais lankėsi Lietuvoje.

Lapkričio 14 d. violončelininkė Žana Miniotaitė atliks tris – Pirmąją, Trečiąją ir Šeštąją – Johanno Sebastiano Bacho siuitas. Siuitos violončelei solo (Suites à Violoncello Solo senza Basso) yra didelės atlikėjo meistrystės reikalaujantys kūriniai. Manoma, kad Bachas jas parašė apie 1717–1723 metus. Barokinės siuitos įprastai prasideda Preliudu (Prélude – improvizacinio pobūdžio įžanga), toliau skamba šokiai: Alemanda (Alemande), Kurantė (Courante), Sarabanda, dar Menuetas arba Burė (Bourrée), arba Gavotas (Gavotte) ir siuitą baigia Žiga (Gigue).

Violončelininkė Ž. Miniotaitė yra Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos absolventė, įvairių tarptautinių konkursų laureatė, gimusi Petrozavodske (Rusija), pirmą kartą su šeima sugrįžusi į Lietuvą 1995 m.

Įvairias epochas apimantis Žanos repertuaras, domėjimasis baroko ir šiuolaikine muzika ir individualios raiškos paieška liudija apie platų atlikėjos akiratį ir atlikimo individualumą, o jos atliekama muzika skambėjo Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Prancūzijos, Vokietijos, Norvegijos miestose. Gyvendama Maskvoje, Žana reguliariai grodavo Lietuvos Respublikos ambasados renginiuose, dalyvavo muzikos festivaliuose Maskvoje, Sankt Peterburge, Kaliningrade, Vilniuje (festivalis „Sugrižimai“ Vilniuje, Tanejevo festivalis Vladimire ir kiti).

Taip pat Žana yra daugelio meistriškumo kursų dalyvė, kur ji dirbo su tokiais muzikantais, kaip D. Geringas, J. Sollima, A. Rudinas, N. Shahovskaya, M. Leskovaras, U. Clerici, A. Bonduryansky, D. Shapovalovas, E. Testelecas, X. Philipsas, L. Fenyo, N. Jonesas, Chr. Frattima ir kiti. Ž. Miniotaitė yra „Forza Trio“ narė.

Lapkričio 29 d. Nacionalinė filharmonija pristato kamerinės muzikos koncertą „68 Min. M.“

Paliesiuje viešės ansamblis „Musica humana“ (meno vadovas ir dirigentas Robertas Beinaris) ir solistai – Motiejus Bazaras (klavišiniai), Mykolas Bazaras (bosas), Benediktas Bazaras (mušamieji), Robertas Beinaris (obojus). Koncerte skambės Wolfgango Amadeus Mozarto ir Terence’o Greavso muzika.

Motiejus Bazaras gimė muzikų šeimoje. Mokėsi Kauno J. Naujalio muzikos gimnazijoje (mok. Rymantės Šerkšnytės kl.), Kauno J. Gruodžio konservatorijoje (dėst. S. Bielionytės kl.). Studijavo LMTA pas profesorius Z. Ibelgauptą, S. Okruško, P. Geniušą. Pagal „Erasmus“ mainų programą stažavosi Hamburgo aukštojoje muzikos mokykloje (prof. V. Banfieldo kl.). Kaip solistas dalyvavo daugiau kaip 20 tarptautinių ir respublikinių konkursų, daugelyje jų laimėjo prizines vietas (tarp kitų – Grand Prix Nikolajaus Rubinšteino pianistų konkurse Paryžiuje). Motiejus Bazaras dėsto J. Gruodžio konservatorijoje ir Kauno technologijos universitete. 2017 m. apsigynė menų daktaro laipsnį LMTA. Pianistas ir toliau gilinasi į akademinės ir neakademinės muzikos sąveiką atlikimo aspektu, taip pat į fortepijono konstrukcijos tobulinimo galimybes.

Mykolas Bazaras, muzikinį kelią pradėjęs kaip pianistas, toliau tęsia studijas LMTA doktorantūroje (prof. P. Geniušas, prof. habil. dr. L. Melnikas), gvildendamas istorinės improvizacijos paslaptis ir problemas, rašo mokslinius ir kritinius straipsnius, dalyvauja konferencijose bei rengia meistriškumo kursus. Šiuo metu M. Bazaras yra KTU lektorius, skaito paskaitas apie muzikos, estetikos ir medijų sankirtas.

Benediktas Bazaras mokėsi Kauno J. Naujalio muzikos gimnazijoje (mok. R. Krėpštienės kl.), Kauno J. Gruodžio konservatorijoje (Motiejaus Bazaro kl.), 2019 m. įgijo bakalauro diplomą LMTA (prof. P. Geniušo kl.). 2016 m. stažavosi Pietų Danijos muzikos akademijoje Esbjerge pas R. Sandbergą; 2017 m. Islandijos menų akademijoje pas P. Máté ir E. Erlendsdóttir. Pianistas yra grojęs su Kauno miesto, Lietuvos valstybiniu simfoniniais, Lietuvos kameriniu orkestrais. Benediktas yra Lietuvos fortepijonų derintojų asociacijos narys, įgijęs „Europiano“ fortepijonų techniko sertifikatą. 2019 m. stažavosi „Mason & Hamlin“ fortepijonų fabrike Bostone, JAV.

Robertas Beinaris baigė Kauno J. Naujalio muzikos gimnaziją (mokyt. V. Masteikos kl.), LMTA meno aspirantūrą (doc. R. Staškaus kl.); jam suteiktas meno licenciato laipsnis. 2002–2003 m. stažavosi Liono nacionalinėje konservatorijoje (J. L. Capezzali ir J. Guichardo kl.), yra dalyvavęs žymių obojininkų meistriškumo kursuose. Nuo 2013 m. studijavo LMTA doktorantūroje (prof. A. Vizgirdos ir prof. A. Žiūraitytės klasėse), 2014 m. jam suteiktas muzikos srities meno daktaro vardas. Obojininkas dėsto LMTA, Vilniaus B. Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje, groja Lietuvos nacionalinės filharmonijos kameriniame ansamblyje „Musica humana“, nuo 2018 m. gruodžio yra jo meno vadovas. R. Beinaris organizuoja Lietuvos obojininkų čempionatą, tarptautinį L. Vėbros obojininkų konkursą, tarptautinį kamerinių ansamblių konkursą „Muzikinė akvarelė“, tarptautinį J. Pakalnio atlikėjų pučiamaisiais ir mušamaisiais muzikos instrumentais konkursą, Tarptautinį obojininkų festivalį, yra jo meno vadovas. 2007 m. įkūrė Lietuvos obojų kvartetą ir buvo jo meno vadovas; nuo 2010 m. obojų kvartetas tapo kvintetu. 2009 m. I Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionate pelnė geriausio solisto prizą. R. Beinaris yra J. Pakalnio respublikinio konkurso (II vieta) laureatas ir Tarptautinio obojininkų konkurso Lenkijoje diplomantas. 2001 m. laimėjo tarptautinio J. Andrejo pučiamųjų instrumentų konkurso Rygoje I vietą, taip pat apdovanotas medaliu už nuopelnus Anykščių miesto kultūrai ir Senosios Varėnos ženklu. Obojininkas grojo solo su Toskanos, Insbruko, Lvovo filharmonijos, LNSO, Lietuvos valstybiniu, LMTA, Tarptautiniu jungtiniu jaunimo „Operetė Kauno pilyje“ simfoniniais, Lietuvos, Klaipėdos, Šv. Kristoforo, Šiaulių miesto, „Kijevo solistų“ kameriniais, Hundisburgo tarptautinės akademijos, Vilniaus universiteto orkestrais, „Kremerata Baltica“, „Camerata Klaipėda“. Koncertavo su Čiurlionio, Kauno styginių kvartetais, „Banchetto musicale“. Kaip solistas dalyvavo daugelyje Lietuvos ir užsienio kamerinės muzikos festivalių. Obojininko atliekami kūriniai skamba daugiau nei dešimtyje kompaktinių plokštelių. Nuo 2011 m. R. Beinaris yra LMTA Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros vedėjas, 2017 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. Nuo 2014 m. jis įtrauktas į „Buffet Group“ (Prancūzija) medinių pučiamųjų instrumentų firmos žymiausių obojininkų sąrašą. 2015 m. R. Beinaris apdovanotas Lietuvos muzikų sąjungos „Auksinio disko“ prizu.

Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinio ansamblio „Musica humana“ kūrybinis kelias prasidėjo 1974 m. Jo koncertai buvo vieni pirmųjų senosios muzikos autentiškos interpretacijos atgaivinimo Lietuvoje ženklų. Ansamblio repertuarą sudaro monumentalūs ciklai: „Senoji Europos instrumentinė ir vokalinė muzika“, „Baroko kelias“, „Venecijos genijus Antonio Vivaldi“, „J. S. Bachas ir Lietuvos muzika“, „Dailės ir muzikos kūrėjų vizijos“, „Musica humana juventus“, W. A. Mozarto 250-osioms metinėms. Jubiliejiniams Bacho metams „Musica humana“ pateikė klausytojams naują kūrybinį projektą, tarsi muzikinį credo – „J. S. Bachas ir XX amžiaus muzika“, jis skambėjo Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje. Kamerinių opusų ansambliui yra sukūrę ir šiuolaikiniai lietuvių kompozitoriai. O. Balakausko „Šokių siuita“, „Duetti concertanti“, B. Kutavičiaus „Kampf der Bäume“, A. Martinaičio „Cantus ad futurum“ tapo tikromis šio kolektyvo repertuaro puošmenomis. Kai kurioms monumentalioms koncertinėms programoms ansamblis kviečiasi žymius Lietuvos ir užsienio solistus, chorus „Polifonija“, „Jauna muzika“, „Vilnius“ bei „Aukuras“. Išplėstos sudėties „Musica humana“ tampa orkestru. Nuo 1999 m. tokiomis pajėgomis rengiamas tarptautinis kamerinės muzikos vasaros festivalis „Kuršių nerija“, o nuo 2007 m. – tarptautinis J. S. Bacho muzikos festivalis. Nemažai lietuvių kompozitorių kūrinių ir didžiulio baroko muzikos repertuaro aukso fondą „Musica humana“ įrašė į kompaktines plokšteles. Daugelį metų ansambliui vadovavo prof. Algirdas Vizgirda, o nuo 2018 m. gruodžio mėnesio jį pakeitė prof. Robertas Beinaris (parengta pagal Nacionalinės filharmonijos informaciją).