Tarptautinis Marco Scacchi senosios muzikos festivalis pasižvalgys ir po Žygimanto Augusto apartamentus

Ar žinote, kokios muzikos klausėsi Žygimantas Augustas ir Barbora Radvilaitė? O ką veikė garsiojo astronomo Galileo Galilėjaus, ištarusio „O vis dėlto ji sukasi!“, tėvas? Kur ir kaip buvo sukurta pirmoji istorijoje opera?

 

Sužinoti atsakymus į šiuos ir daugelį kitų klausimų, išgirsti žavios muzikos kūrinių, susitikti su senais ir susipažinti su naujais atlikėjais bus galima Šeštajame tarptautiniame Marco Scacchi senosios muzikos festivalyje Vilniuje. Jis vyks kovo 7–21 d. Valdovų rūmuose.

 

Lietuva nenusileidžia Italijai

 

Šeštą kartą Vilniuje rengiamas Marco Scacchi festivalis šio kūrėjo pavardę jau įtvirtino mūsų kultūrinėje atmintyje.

 

Garsus italų kompozitorius, kaip manoma, gimė Romoje, 1624 m. atkeliavo į Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Zigmanto Vazos, vėliau – Vladislovo Vazos dvarą, ten ilgainiui pasiekė Europoje pripažintos kūrybinės karjeros aukštumas.

 

Jis gyveno ir kūrė Vilniuje bei Varšuvoje, vadovavo dvaro kapelai, kūrė muziką. Manoma, kad būtent M. Scacchi parašė muziką trims operoms, kurios XVII a. 4–5-ajame dešimtmetyje buvo pastatytos Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje Vilniuje.

 

Mirus Vladislovui Vazai, M. Scacchi grįžo į Italiją. Apsistojęs Galėzės mieste, gyveno iš kūrybos, taip pat mokė muzikos, paliko mokinių. Šiame mieste mirė apie 1662-uosius. Dabar Galėzėje yra M. Scacchi muziejus, šiame mieste jau daugelį metų rengiamas M. Scacchi festivalis, kuris davė mintį mūsų Valdovų rūmų kultūrinės veiklos organizatoriams tapti Galėzės Marco Scacchi senosios muzikos festivalio partneriais, idėjos tęsėjais bei plėtotojais.

 

„Italai M. Scacchi prisimena, gerbia, o mes jo palikimą išplėtėme už Italijos sienų. Juk su šiuo kūrėju, jo muzikine aplinka ir kūrybiniais ryšiais siejamas kultūrinio gyvenimo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijoje suintensyvėjimas, europinio lygmens operos kultūros sklaidos Lietuvoje pradžia“, – sakė Marco Scacchi senosios muzikos festivalio koordinatorius Vytautas Gailevičius.

 

Nuo 2019 m. festivalis yra 88 organizacijas 21 Europos šalyje vienijančio Europos senosios muzikos tinklo (REMA) – senosios muzikos festivalių asociacijos – narys.

 

Minės kelias sukaktis

 

Šiais metais festivalis minės kelias reikšmingas sukaktis – nuo 10 iki 500 metų. Jos įkvėpė ir dalies programų turinio pasirinkimą.

 

Pirmoji sukaktis svarbi Lietuvai – prieš 500 metų gimė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas, kuris vertino meną, muziką, klestėjusią jo dvare visų pirma motinos – Bonos Sforcos – dėka ir iniciatyva. Šį valdovą atsimename ir dėl nemarios jo ir Barboros Radvilaitės meilės istorijos.

 

Kita sukaktis svarbi operos žanrui – 1520 m. gimė vienas šio žanro kūrėjų, muzikos teoretikas, kompozitorius, menininkų sambūrio „Florencijos kamerata“ („Camerata Fiorentina“) narys Vincenzo Galilei, garsiojo astronomo tėvas. Su „Florencijos kameratos“ veikla susijęs operos atsiradimas: 1598 m. pastatyta pirmoji opera – Jacopo Peri „Dafnė“ (muzika neišliko).

 

Dar vienas jubiliejus – Asprilio Pacelli 450-metis. Jis gyveno ir kūrė kiek anksčiau nei M. Scacchi, buvo jo pirmtakas Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvare – rūmų kapelos vadovas, kompozitorius.

 

Marco Scacchi senosios muzikos festivalis paminės ir dviejų kolektyvų sukaktis – choro „Aidija“ 30-metį ir ansamblio „Duo Barocco“ 10-metį.

 

Ko klausėsi Žygimantas ir Barbora?

 

Žygimanto Augusto gimimo 500 metų jubiliejus skleisis per kelias programas. Festivalį kovo 7 d. Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje pradės kūrybinės veiklos 30-metį mininčio choro „Aidija“ (meno vadovas ir dirigentas Romualdas Gražinis) programa „Giesmė Žygimantui ir Barborai“.

 

Skambės Antonio Scandello, Jacques’o Arcadelto, Orlando di Lasso, Baldassare Donato, Thoinot Arbeau, Pierre’o Certono, Pierre’o Passereau, Claude’o Le Jeune’o, Clément’o Janequin’o, Johno Dowlando, Johno Benneto, Thomo Morley, Henriko VIII, Claudio Monteverdi, Carlo Gesualdo, nežinomų kompozitorių kūriniai – populiari Renesanso epochos muzika, dažnai atliekama tiek pradedančiųjų, tiek patirties turinčių ansamblių ir neblogai pristatanti Žygimanto Augusto laikotarpio muzikinę aplinką.

 

Galima sakyti, kad šį periodą atspindės ir svečiai iš Šveicarijos – ansamblis „Profeti della Quinta“, parengęs koncertą „Ariadnės rauda. Italų Renesanso muzika nuo Rore iki Monteverdi“. Jo bus galima pasiklausyti kovo 12 d. Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje.

 

Koncerto programa atskleidžia vieno populiariausių XVI a. dvaro muzikos žanrų – madrigalo – raidą nuo Renesanso iki ankstyvojo Baroko, nuo Žygimanto Augusto bendraamžio flamandų-prancūzų kompozitoriaus Cipriano de Rore kūrybos iki Renesanso ribas peržengusio Claudio Monteverdi.

 

Ir kas galėtų paneigti, kad Žygimantas Augustas su Barbora Radvilaite negirdėjo kūrinių, kuriuos dabar atgaivina „Profeti della Quinta“ dainininkai?

 

Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės temą kovo 21-ąją plėtos edukacinis renginys „Muzikinis pasakojimas apie Barborą Radvilaitę“, įvyksiantis Valdovų rūmų Renginių salėje.

Skambant Renesanso muzikai šešėlių teatro lėlės ir koncerto dalyviai papasakos istoriją apie garbingos Radvilų giminės dukterį Barborą, tapusią Lenkijos karaliene ir Lietuvos didžiąja kunigaikštiene.

 

Vainikuos Europos senosios muzikos diena

 

Koncertą, skirtą M. Scacchi pirmtako Lenkijos ir Lietuvos valdovų dvare kapelmeisterio ir kompozitoriaus A. Pacelli gimimo 450-osioms metinėms paminėti, parengė tarptautinis ansamblis „Canto Fiorito“ (kovo 14 d.), o ansamblis „Duo Barocco“ (Renata Dubinskaitė, Saulė Šerytė – vokalas, Vaiva Eidukaitytė-Storastienė – klavesinas) savo dešimtmetį Valdovų rūmų III manieristinėje antikameroje kovo 17 d. paminės koncertu „Dvibalsė širdis. Italų Baroko kameriniai duetai“.

 

Šeštasis tarptautinis Marco Scacchi senosios muzikos festivalis baigsis kovo 21-ąją, Europos senosios muzikos dieną. Į jos programą įtrauktas ir jau minėtas edukacinis renginys „Muzikinis pasakojimas apie Barborą Radvilaitę“ Valdovų rūmų Renginių salėje, ir ansamblio „CordAria“ koncertas „A quattro canti: ankstyvojo Baroko muzika keturiems sopranams“ Šv. Kazimiero bažnyčioje, ir festivalio baigiamasis koncertas „Audi, Domine, hymnum meum“, kuriame nuskambės Giovanni Battistos Mosto motetai, 1590 m. dedikuoti Transilvanijos kunigaikščiui Žigmondui Batorui.

 

Mums, be abejo, gerai žinoma Stepono Batoro pavardė, o šįkart galėsime daugiau sužinoti ir apie jo sūnėną Žigmondą Batorą, Transilvanijos kunigaikštį, 1595 m. Valakijoje sumušusį Turkijos kariuomenę ir taip apsaugojusį mūsų valstybę.

 

Festivalį remia Lietuvos kultūros taryba.

 

Pirmasis tarptautinio Marco Scacchi senosios muzikos festivalio pradžios koncertas „Giesmė Žygimantui ir Barborai“ – jau kovo 7 d., šeštadienį, 18.00 val. Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje. Renginys nemokamas, bet būtina iš anksto registruotis: www.valdovurumai.lt/registracija

 

Visa festivalio programa: https://www.valdovurumai.lt/aktualijos/prasideda-sestasis-tarptautinis-marco-scacchi-senosios-muzikos-festivalis-vilniuje