Gegužės 4 d., šeštadienį, 18 val. „Organum“ koncertų salėje vyks rečitalis „Birutė Vainiūnaitė skambina Debussy“. Pianistė atliks pjesių ciklą „Images“ („Vaizdai“) ir 10 preliudų iš ciklo „24 Preliudai“.
„Claude’ui Debussy labiau patiko, kai jį vadindavo ne impresionistu, o sferų muzikos dirigentu“, – sako prancūzų muzikos puoselėtoja, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė Birutė Vainiūnaitė. Pasak muzikologės Rimos Povilionienės, jos atlikimui būdingas pakylėtas kompozitoriaus teksto permąstymas ir tapybiška grojimo maniera, įkvėpta impresionistų dailės ir muzikos. Pianistė gerai žinoma ir kaip šiuolaikinės muzikos interpretatorė, XX a. lietuvių fortepijoninės kūrybos skleidėja. Kompaktinių plokštelių serijoje „Lietuvos didieji“ 1998 m. Birutė Vainiūnaitė įrašė C. Debussy ciklą „Images“, o taip pat K. Szymanowskio, S. Vainiūno ir J. Gruodžio kūrinius.
Apie Claude’ą Debussy (1862–1918) kompozitorius Vytautas Bacevičius rašė 1932 metais: „Debussy – pasaulinio muzikos impresionizmo tėvas, aštriai kovojo savo straipsniais prieš vokiečių muziką, nesidrovėdamas net kelti balso prieš Beethoveną ir Wagnerį. Jis reiškė protestą prieš klasicizmo pedanteriją, dirbtinumą, prieš moksliškojo, o tikriau sakant, techniškojo aparato persvarą muzikoj. Jo šūkiai charakterizuoja visą muzikos impresionizmą, kuris kiek pirmiau pasireiškė tapyboj, su kuria daug bendro turi. Tie šūkiai, tai: natūralumas, aiškumas, paprastumas, formos grožis, nuotaikingumas ir spalvingumas. Kaip tapyboj šviesa ir spalvingumas prašoka piešinį, taip ir muzikoj tie patys elementai prašoka formą. Impresionistiniai paveikslai bei muzikos kūriniai – tai šviesos poemos.(...) Pagaliau įdomu pabrėžti, kad Debussy, kurio muzika turėjo iš pradžių didelės įtakos dabartiniams kompozitoriams savo narkotišku veikimu, nors jos veikimą stačiai traktavo kaip epidemišką psichozą, vis dėlto Debussy yra gal vienintelis savo rūšies genialus kūrėjas, kuris neturi savo epigonų. Jo ypatumai, jo stipri individualybė neleidžia jo pamėgdžioti, nes tuoj jo muzikos bruožai virsta sekėjuose karikatūrine groteska. Todėl vadinami debussistai nepasižymi niekuo ypatingu.“ („Muzikos barai“, 1932 m. Nr. 7-8)
Bilietus platina www.bilietai.lt.