7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Gidonas Kremeris vėl pristato nežinomą kūrėją

Paliesiaus dvare suskambo lenkų kompozitoriaus Miłoszo Magino kūriniai

Živilė Ramoškaitė
Nr. 10 (1289), 2019-03-08
Muzika
Gidonas Kremeris, Lucas Debarque ir „Kremerata Baltica“. A. Jakšto nuotr.
Gidonas Kremeris, Lucas Debarque ir „Kremerata Baltica“. A. Jakšto nuotr.

Archeologai kone kas mėnesį skelbia pritrenkiančias žinias apie naujai atrastus senųjų kultūrų radinius, efektingas atkastas kapavietes, pastatų liekanas. Archeologinis šėlas yra apėmęs visas kultūros ir meno sritis. Radiniai – nebūtinai senienos, tai gali būti ir visai nesenos praeities dailės, architektūros, literatūros, muzikos kūriniai ar jų autoriai. Visų sričių tyrinėtojai ieško kažko užmiršto, nepažinto, nepamatyto ir neišgirsto arba kadaise nepakankamai suprasto. Paminėjau tyrėjus, bet tuo užsiima anaiptol ne tik jie! Intensyvus šiuolaikinis muzikinis gyvenimas, įsakmiai reikalaujantis nuolatinės kaitos ir įvairovės, į tokias paieškas volens nolens yra įtraukęs ne vieną muzikantą – dirigentą, pianistą, smuikininką. Jiems neabejotinai priklauso ir Gidonas Kremeris, nors nesu tikra, kad jis visiškai su tuo sutiktų. Panašioms nežinomo arba naujo nesuprasto paieškoms galima priskirti ano šimtmečio pabaigoje porą dešimtmečių trukusią G. Kremerio koncertinę veiklą, kai jis pasaulio koncertų repertuarą plėtė ir turtino nepripažintų buvusios sovietijos kompozitorių, ypač Alfredo Schnittke’s, kūriniais. Blogio imperijai žlugus, pastarąjį dešimtmetį G. Kremeris kartu su „Kremerata Baltica“ itin aktyviai propagavo nepelnytai užmiršto kompozitoriaus, Dmitrijaus Šostakovičiaus amžininko Mieczysławo Weinbergo (1919–1996) kūrybą. Ne kartą jų atliekama šio autoriaus muzika skambėjo ir Lietuvoje, o kur dar daugybė koncertų viso pasaulio salėse ir išleistų kompaktinių plokštelių!

 

Dabar, regis, G. Kremeris imasi pristatyti dar vieną nežinomą, gal iki šiol nutylėtą (?) autorių. Tai lenkų pianistas ir kompozitorius Miłoszas Maginas (1929–1999). Kaip gimė šis sumanymas, tiksliai nesužinojau, gal tai jaunosios kartos muzikos žvaigždės Lucas Debarque’o idėja, o gal ir paties G. Kremerio. Telieka šis klausimas atviras, galų gale svarbiausia – pirmasis mūsų publikos susitikimas su nepažįstamu muzikos kūrėju.

 

Koncertas įvyko vasario 25 d. Paliesiaus dvare, sutraukusiame gausią šio dvaro renginius lankančią publiką. Kodėl būtent Paliesiuje, už šimto su viršum kilometrų nuo Vilniaus? Todėl, kad čia įrengtoje puikios akustikos koncertų salėje „Pasaga“ G. Kremeris sumanė įrašyti pirmąjį M. Magino muzikos albumą.

 

Taigi koncertas buvo ypatingas ir pasirinkta unikalia vieta, į kurią reikėjo atvykti, ir nepažįstama intriguojančia muzika, ir, žinoma, atlikėjais. Smagu buvo išgirsti senokai Vilniuje viešėjusį G. Kremerį ir orkestrą „Kremerata Baltica“ bei pasiklausyti gyvai skambinančio Lucas Debarque’o. Apie jį Lietuvos ir pasaulio fortepijono fanai sužinojo 2015 m. per XV tarptautinio P. Čaikovskio konkurso internetines transliacijas. Pianistas buvo išskirtinis konkurso publikos ir kritikos numylėtinis, bet žiuri nuomonės tai nepaveikė, ji paskyrė jam ketvirtą premiją. Dabar pianistas koncertuoja visose prestižinėse pasaulio salėse. Kada išgirsime jį Vilniuje – labai neaišku, o štai Paliesiuje – prašom!

 

Koncertas pradėtas Magino kūriniu „Stabat Mater“ styginiams ir timpanams, paveiki muzika puikiai atitiko pavadinimą. Kūrinyje banguojančių emocijų amplitudė svyravo tarp minoriškais sąskambiais išreikšto liūdesio ir skausmingų jaudinančių proveržių. Vis dėlto paskutinis suskambėjęs akordas buvo šviesus, viltingai mažoriškas. Įsiklausant į kompozitoriaus naudojamas išraiškos priemones, mintyse kirbėjo impresionistų kalbos ypatumai, o spalvingose harmonijų grandinėse atpažindavai Richardo Wagnerio harmonijos blyksnius, dar kažin ką pažįstamo.

 

Po „Stabat Mater“ suskambėjęs „Concerto Rustico“ smuikui, styginiams ir timpanams atskleidė visai kitas kūrėjo asmenybės savybes. Koncerto muzikoje siautėjo lenkų liaudiškos melodijos, ypač charakteringoji lydinė dermė, būdingi ritmai, atkeliavę iš temperamentingų tautinių šokių. Šviesaus liaudiško gaivalo kupinas kūrinys priminė kompozitorius, naudojusius folkloro temas, būdingas dermes ir intonacijas, kaip antai vėlyvąjį Karolį Szymanowskį, Bélą Bartóką, dar vieną kitą. G. Kremeris įsijautė į kūrinio vaizdinius, žaviai pabrėždamas folkloriškąjį pradą, kai jo puikusis instrumentas staiga suskambėdavo kaip kaimietiška „skripkelė“.

 

Visiškai kitoks kompozitoriaus braižas, sakytum, nieko bendra neturintis su prieš tai skambėjusiu smuiko koncertu, išryškėjo Koncerte fortepijonui Nr. 3, kurį su „Kremerata“ ir perkusininkais atliko Lucas Debarque. Kūrinys iš tiesų ryškiai koncertiškas, virtuozinis, leidžiantis visapusiškai atsiskleisti pianistui. Nuspėjamos lyg ir penkios koncerto dalys, išdėstytos kontrasto principu, keitė viena kitą atacca. Ypač įspūdingai suskambėjo dramatiška kūrinio pradžia su veržliais pasažais, aukštyn ir žemyn skriejančiais per visą klaviatūrą. Fortepijono partija – labai efektinga, prisodrinta įvairių techninių priemonių, akordų grandinių, išraiškingos melodikos. Įsiminė judriose padalose pasigirstantis energija pulsuojantis ritmas, organizuojantis vyksmą. Pianistas tiesiog susiliejo su emocingais muzikos gūsiais, kurių apogėjus buvo finalinis bėgimas unisonu į paskutinius, regis, du akordų ir mušamųjų dūžius. Po šio kūrinio kilo ovacijos, užsibaigusios itin subtiliai pianisto atliktu bisu, dėl kurio autorystės spėliojau. Grįžusi į namus ir panaršiusi internetą įsitikinau, kad girdėta trijų dalių metro minorinė melodija su skaidriu akompanimentu – tai antroji Magino pjesė iš ciklo „Lenkiškos miniatiūros“, kompozitoriaus pavadinta „Tėvynės ilgesys“.

 

Koncertą užbaigė dar vienas nedidukas kamerinis opusas smuikui ir fortepijonui. Jį labai šiltai atliko abu vakaro solistai. Kad tai Magino „Vokalizas“ Nr. 4, sužinojau tik pavarčiusi ant pulto likusias natas, mat koncerte nebuvo programėlių.

 

Tai kas gi tas iki šiol nežinomas Miłoszas Maginas? Teko pasirausti po įvairius žinynus ir internetą (visiškai juo pasitikėti negalima, faktus tenka tikrinti), kad bent trumpai jį pristatyčiau. Beje, išaiškėjo, kad lenkų šaltiniai suteikia labai mažai informacijos. Kitomis kalbomis žinių kur kas daugiau. Lodzėje, muzikos mėgėjų šeimoje, gimęs Maginas vadinamas garsiu lenkų pianistu ir kompozitoriumi. Baigęs studijas Varšuvos konservatorijoje kaip pianistas (1954) ir kompozitorius (1957), jis labai greitai išgarsėjo kaip fortepijono virtuozas. 1955 m. laimėjo diplomą F. Chopino konkurse, o 1957 m. – VI premiją Marguerite Long – Jacques Thibaud ir III premiją Vianna da Motta konkursuose. Pajutęs socialistinės Lenkijos ribojamą savo koncertinę veiklą, su žmona pasitraukė į Vakarus. Nuo 1960 m. visam laikui apsigyveno Paryžiuje ir intensyviai gastroliavo kaip koncertuojantis virtuozas. Tačiau šią veiklą nutraukė automobilio katastrofa, per kurią sunkiai susižalojo ranką. Vis dėlto jam pavyko susigrąžinti rankos bėglumą, ir 1968 m. „Decca“ firmoje jis įrašė visus Chopino kūrinius fortepijonui, 2000 m. perleistus CD formatu firmoje „Universal“.

 

Komponavimas Maginą traukė nuo jaunystės, tačiau rimtai kūrybos jis ėmėsi, regis, po 1963 m. įvykusios avarijos. Yra sukūręs kūrinių fortepijonui, orkestrui, 2 simfonijas, baletą, 4 koncertus fortepijonui, 2 koncertus smuikui, 4 sonatas ir kt. Jis buvo dar ir labai mėgstamas fortepijono pedagogas, padėjęs ne vienam žinomam pianistui tobulinti meistriškumą. 1963–1973 m. dirbo senųjų rusų emigrantų įkurtoje Paryžiaus Sergejaus Rachmaninovo konservatorijoje, 1975–1980 m. – Tarptautiniame muzikos universitete Paryžiuje. Maginas visą gyvenimą jautė tėvynės ilgesį, todėl jo muzikoje tiek daug lenkiškos dvasios. Taip pat jis rūpinosi lenkų muzikos sklaida pasaulyje, tad 1985 m. su žmona įsteigė Tarptautinį Miłoszo Magino pianistų konkursą, kuriame jaunimas atliktų lenkišką muziką. Iš kelių įrašų youtube galima spėti, kad Magino fortepijoninė muzika yra skambėjusi. Kaip su kitais opusais – liko atviras klausimas, regis, didžioji jų dalis tebėra rankraščiuose (kelis opusus yra išleidusi „Concertino“ leidykla Paryžiuje).

 

Paliesiaus dvare įvykęs koncertas – reikšmingas bandymas į muzikos apyvartą įtraukti įdomų ir savitą kompozitorių, atkreipti gausių šiandienos atlikėjų, ypač pianistų, dėmesį į jo muzikinį palikimą. Nenuostabu, kad į tolimą Lietuvos kampelį šia proga pasiklausyti savo tėvo muzikos specialiai iš Paryžiaus atvyko Magino dukra ir anūkė. Belieka laukti Paliesiuje įrašyto albumo pasirodymo.

Gidonas Kremeris, Lucas Debarque ir „Kremerata Baltica“. A. Jakšto nuotr.
Gidonas Kremeris, Lucas Debarque ir „Kremerata Baltica“. A. Jakšto nuotr.
Džeraldas Bidva ir Lucas Debarque. A. Jakšto nuotr.
Džeraldas Bidva ir Lucas Debarque. A. Jakšto nuotr.
Koncerto akimirka Paliesiaus dvare. A. Jakšto nuotr.
Koncerto akimirka Paliesiaus dvare. A. Jakšto nuotr.
Gidonas Kremeris ir „Kremerata Baltica“. A. Jakšto nuotr.
Gidonas Kremeris ir „Kremerata Baltica“. A. Jakšto nuotr.
Gidonas Kremeris ir „Kremerata Baltica“. A. Jakšto nuotr.
Gidonas Kremeris ir „Kremerata Baltica“. A. Jakšto nuotr.
Lucas Debarque. A. Jakšto nuotr.
Lucas Debarque. A. Jakšto nuotr.