„Canto Fiorito“ prikels ankstyviausią išlikusią vokišką operą iš Vilniuje saugomo rankraščio

Rugsėjo 2 dieną Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose Operos dienos proga nuskambės pusiau sceninis Johanno Sebastiani operos „Pastorello musicale“ atlikimas, kuriam ansamblis „Canto Fiorito“ pasitelkė didžiulę senosios muzikos profesionalų komandą iš visos Europos. Šis Kionigsbergo kapelmeisterio kūrinys – tai ankstyviausia iki šių dienų išlikusi vokiška opera, sukurta 1663 metais. Kionigsbergo bibliotekoje saugotas operos rankraštis nuo 1945 m. buvo laikomas dingusiu, tačiau 2001 m. rastas Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje – simboliška, kad jį naujam gyvenimui prikels būtent Vilniuje įsikūręs senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“. Atlikimą Valdovų rūmuose galima laikyti pasauline atgaivinto kūrinio premjera profesionalioje muzikos scenoje, kadangi iki šiol „Pastorello musicale“ yra atlikę tik Leipcigo aukštosios muzikos mokyklos studentai. Šį vienintelį pasirodymą pristato VšĮ „Suonatori del granduca“, Valdovų rūmai ir Goethe’s institutas su Lietuvos kultūros tarybos parama.

Sebastiani opera atspindi renesanso ir baroko epochoms ypač būdingas pastoralines temas – kaip ir šio žanro literatūroje, poezijoje, dramoje pagrindiniai operos veikėjai yra piemenys ir piemenaitės, jų meilės istorijos, neapsieinančios be dievų įsikišimo ir stebuklingų transformacijų. Tų laikų kūrėjai aukštino glaudų piemenų ryšį su gamta, jų pasaulėjautos paprastumą ir nuoširdumą, pastoralinis pasaulis jiems atrodė idilės kupina vieta, savotiškas prarastas rojus. Tačiau Sebastiani šioje opera stebina visai kitokiu požiūriu – tai nuotaikinga komedija, kurioje pagrindiniu piemenų pajuokos objektu tampa Tirsis, prisiskaitęs pastoralinių romanų, pažodžiui jais įtikėjęs ir trokštantis patirti piemenų pasaulio aistras ir stebuklus. Na o Tirsio mylimoji piemenaitė Krisilė stebina XVII amžiui itin liberaliais pasisakymais – ji atvirai protestuoja prieš nusistovėjusius skirtumus, kas meilėje leidžiama vyrams ir moterims. Operos klausytojams, įdėmiai sekantiems subtitrus ir siužeto posūkius, tikrai netrūks intrigos.

Sebastiani opera yra parašyta italų madrigalinės operos stiliumi, sekant Florencijos tradicija – istorija pasakojama išraiškingo kalbamojo dainavimo būdu, todėl šioje operoje klausytojai beveik negirdės šių dienų ausims įprastų arijų. Būtent taip gimė pats operos žanras – dramos aktoriaus kalbėjimo ekspresiją sustiprinus muzikinėmis priemonėmis, tad kurį laiką tokie veikalai buvo vadinami ne operomis, o dramma per musica (drama su muzika). Kaip ir visose ankstyvojo baroko operose, čia palikta daugybė vietos muzikinės interpretacijos laisvei: pagal pasakojimo prasmę kaitalioti balso tembrus ir spalvas, atlikimo tempus ir artikuliacijos būdus, rinktis, kokiais instrumentais akomponuoti kokiems personažams ir įvykiams, įterpti instrumentines kompozicijas ir t.t. Tačiau, pasak operos meno vadovo ir dirigento Rodrigo Calveyros, istoriniu požiūriu „Pastorello musicale“ partitūra yra išskirtinė – kai kuriose vietose aptinkami labai tikslūs instrumentuotės aprašymai. Tai itin retas reiškinys to meto operose, suteikiantis šiuolaikiniams atlikėjams galimybę tiksliai atkurti kompozitoriaus pageidautą skambesį, kas yra svarbiausias istoriškai pagrįsto atlikimo siekinys. Patyrusių senosios muzikos atlikėjų komanda padės atskleisti visą operoje „Pastorello musicale“ perteikiamų emocijų spektrą.

Sebastiani opera skambės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose Operos dienos proga. Operos diena čia minima kasmet rugsėjo pradžioje, taip prisimenant 1636 m. rugsėjo 4 d. Vilniuje pastatytą pirmąją operą. Šįmet Operos diena švenčiama jau penktą kartą, tačiau tai pirmas kartas, kuomet Lietuvos publikai bus pristatoma senoji vokiečių opera. Johanno Sebastiani „Pastorello musicale“ reikšmingai papildys mūsų žinias apie senąją operą, skambėjusią Baltijos regione.