Jaunieji klaviatūros magai

Bet koks muzikinis konkursas pirmiausia yra šventė. Tik su tokia nuotaika jo erdves turi palikti dalyviai, jų mokytojai ir publika. Išsaugoti džiugią, meilės muzikai kupiną nuotaiką ypač svarbu, kai pasidalinti savo augančiu talentu renkasi patys jauniausi, daugelis kurių gal dar tik svarstantys, ar muzika taps jų pasirinkimu, ar tik malonia pakeleive, su kuria dabar jie bando artimiau susipažinti. Manau, kad po neseniai prabėgusio X tarptautinio Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkurso, vykusio paskutiniąją balandžio savaitę, visa jo bendruomenė išsinešė daug gražių prisiminimų, užgožusių konkurencines nuotaikas. Visi, be abejo, išsinešė ir gražią muzikinę patirtį – įsimintinas interpretacijas, unikalius pasirodymus, pastebėtus pražystančius talentus.

Ankstesnių B. Dvariono konkursų taip intensyviai stebėti nėra tekę, todėl dalyvių atlikimo lygio pokyčius tevertina tie, kurie šiuo muzikiniu įvykiu gyvena ne vienus metus. Tačiau bandant sudėti visa, ką teko girdėti per I ir II pianistų turus, manau, tikrai niekas nesakys, kad konkurso lygis buvo žemas. Net ir patys mažiausieji, A grupės atlikėjai, parodė šaunų muzikinį pasiruošimą. Abiejų turų metu sužavėjo pats jauniausias konkurso dalyvis – iš Šilutės meno mokyklos atvykęs Pijus Pirogovas (mokytoja Liudmila Kašėtienė). Jis I turo perklausą pradėjo skambindamas ne tik nepaprastai tvarkingai, bet ir, savo amžiui, išties muzikaliai ir rafinuotai. II ture neabejotinai sužavėjo tai, jog viena atliktų pjesių buvo jo paties sukurta. Toks kūrybingumas rodo, jog šis vaikas muzika domisi ne todėl, kad tėvai ar mokytojai liepia, o todėl, kad jam pačiam įdomu.

Žinoma, A grupėje neabejotinai išsiskyrė ir Grand Prix nuskynusi viešnia iš Maskvos centrinės muzikos mokyklos Anastasia Kliuchereva (mokytoja Kira Šaškina). Vyriausia pogrupio konkursantė atliko nepaprastai sudėtingą programą, kuri reikalautų nemenkų pastangų net ir iš studentų. Svarbiausia, kad jaunajai atlikėjai grojant buvo pastebimas ne tik techninis išbaigtumas, bet ir iš jos pačios spinduliuojantis muzikalumas. Panašu, kad auga išties šauni pianistė.

Painiausia, o kartu ir įdomiausia buvo B grupė. Joje groję 12–15 metų vaikai stebino pasirinktų programų sudėtingumu – daugelis atliko kūrinius, reikalaujančius rimto muzikinio pasirengimo. Ne visiems sekėsi juos profesionaliai atlikti. Buvo situacijų, kai akivaizdžiai geriau būtų buvę rinktis kiek paprastesnius kūrinius, juos išgroti užtikrintai techniškai, pademonstruojant natūralų muzikalumą, o ne susitelkus į tai, kaip pagroti kūrinį nuo pradžios iki galo. Vis dėlto buvo jaunųjų pianistų, kurie puikiai susitvarkė su visomis užduotimis. Pirmajame ture, mano nuomone, išskirtinai puikiai pasirodė Zalcburgo „Mozarteum“ universitete besimokanti, iš Singapūro kilusi atlikėja Alyssa Kok (mokytojas Andreasas Weberis). Atlikėja pademonstravo puikią techniką, kūrinių interpretacijos užbaigtumą ir organišką muzikalumą, itin efektingai atliko paskutinį programos kūrinį – Nikolajaus Kapustino „Tokatiną“ e-moll iš ciklo „8 koncertiniai etiudai“, op. 40, Nr. 3. Gražiai ir įtaigiai ji pasirodė ir II ture, tačiau jame pritrūko užtikrintumo. Turbūt to ir pritrūko iki laureatės vardo, nors atlikėja ir gavo specialų prizą už muzikinę perspektyvą. Iš diplomantų dar norėčiau išskirti ir Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtinį Simoną Miknių (mokytojas Aidas Puodžiukas) – didelį įspūdį jaunasis atlikėjas paliko atlikdamas II turo programą. Lengvi, aiškūs, užtikrinti pasažai, jautrus muzikalumas, būdingi jaunajam pianistui, leidžia tikėti, kad mūsų šalyje auga puikus atlikėjas.

Laureato diplomus B grupėje pelnė Šilutės meno mokyklos auklėtinė Milda Daunoraitė (mokytoja Liudmila Kašėtienė) ir Vokietijoje besimokanti japonė Yumeka Nakagava (mokytoja Barbara Szczepanska). Man asmeniškai didžiausią įspūdį paliko būtent ši B grupės konkursantė, patraukusi dėmesį jau pirmuoju savo prisilietimu prie fortepijono. Išskirtinis jos atlikimo bruožas – unikalus, neapsakomai subtilus, tarsi stiklinis garsas, pakylėjantis atliekamą muziką virš žemės. Ši pianistė neabejotinai turi didelį potencialą. Grand Prix laimėjęs Kasparas Mikužis (mokytojas Justas Dvarionas) taip smarkiai nesužavėjo. Galbūt dėl to kaltas faktas, kad didesnio įspūdžio jis nepaliko I ture, nors II pasirodė tikrai išraiškingai ir efektingai.

Teko girdėti tik II C grupės pianistų turą. Jame grojo vienintelis lietuvaitis – Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos auklėtinis Simas Šakenis (mokytoja Tatjana Radovič). Jis į finalą nepateko, bet pasirodė gana neblogai. Visgi trys finalistai, pasidalinę laureatų vardus, neabejotinai išsiskyrė iš likusių dalyvių. Diuseldorfe besimokanti Juna Nakagava (mokytoja Barbara Szczepanska) kūrinius atliko labai tvarkingai, aiškiai ir užtikrintai. II turo metu ypač sužavėjo jos atliktas Fryderyko Chopino „Berceuse“ D-dur, op. 57. Finale su orkestru J. Nakagava skambino Ludwigo van Beethoveno Koncertą fortepijonui Nr. 3, c-moll, op. 37. Atlikimas buvo labai apgalvotas, ne pagal amžių brandus. O Veimaro F. Liszto aukštojoje muzikos mokykloje studijuojantis Canas Cakmuras (mokytojas Grigory Gruzmanas) – ekspresyvus ir intelektualus atlikėjas. Jam skambinant II turo programą neapleido jausmas, kad tai tikrai ne geriausia, ką šis atlikėjas gali, tačiau pakankamai gerai, kad išsivežtų konkurso laurus.

Labiausiai džiugu, kad C grupėje Grand Prix pelnė tikrai nuostabi atlikėja. Tai, kaip japonė Yukine Kuroki (mokytoja Fumiko Eguchi) II turo metu skambino Balio Dvariono Etiudą E-dur iš ciklo „24 pjesės fortepijonui“, buvo unikalu. Ne be reikalo jai atiteko ir prizas už geriausią B. Dvariono kūrinio atlikimą! Iš visų konkurse atliktų kūrinių ši interpretacija padarė bene didžiausią įspūdį. Nepaprastas prisilietimas, subtilumas, pasažų lengvumas ir garso skaidrumas su gilia empatija visiškai kitos kultūros kūriniui nepaprastai užbūrė. Nepaminėti, kiek talento jai prireikė su orkestru atliekant Ferenco Liszto Koncertą fortepijonui Nr. 2, A-dur, taip pat negalima – jaunoji pianistė atidavė šiam kūriniui visas jėgas ir atliko jį labai efektingai.