Lietuvos miestuose ir miesteliuose atgims prieškario žydų muzikinė kultūra
Šiemet – Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metai. O taip pat ir proga artimiau susipažinti su litvakų kultūra, kurią iš meno istorijos sistemingai trynė naciai ir sovietai. Išgyvenę Antrąjį pasaulinį karą žydai, kaip ir jų kultūros vertybės, išsiblaškė po visa pasaulį, tad litvakų kultūrinį paveldą šiandien tenka atrasti iš naujo. Gausybėje įvairių renginių, reprezentuojančių kadaise Lietuvoje klestėjusią žydišką kultūrą, išsiskirs „Rakija Klezmer Orkestar“ koncertinis turas po Lietuvą „RKO: atgaivintos erdvės“ – jaunų ir ugningų klezemerio muzikantų grupė sugrąžins užmirštą žydų muziką į vietas, kuriose prieškariu ji skambėjo kasdien.
Žydai Lietuvoje gyveno nuo XIV amžiaus. Į LDK jie atvyko ieškodami saugumo – čia jiems buvo leidžiama gyventi ir judėti laisvai, buvo užtikrinta ir religijos laisvė. Išlaikydami savo autentiškas tradicijas, jie prisitaikė prie vietinės visuomenės, darydami įtaką ir teritorijų, kuriuose gyveno, kultūrai. Lietuvai tapus Rusijos Imperijos dalimi, žydams imta taikyti daug apribojimų: jie nebegalėjo gyventi dideliuose miestuose, tad įsikūrė mažesniuose, paskleisdami savo kultūrą po visą Lietuvą. Jų socialinis ir kultūrinis gyvenimas čia buvo ne ką mažiau aktyvus nei Lietuvos Jeruzale vadintame Vilniuje – klezmerio ansamblius turėjo kone kiekvienas miestelis, kuriame gyveno žydai. Tad „Rakija Klezmer Orkestar“, norėdami įprasminti žydų kultūrinį paveldą, siekia apkeliauti kuo daugiau Lietuvos miestų ir miestelių, muzikuodami erdvėse, kuriose iki Antrojo pasaulinio karo virė žydų gyvenimas: jų muzika skambės ne tik Vilniuje ir Klaipėdoje, bet ir Žiežmariuose, Jurbarke, Pakruojyje, Salantuose, Devieniškėse.
Klezmerio ansambliai XX amžiaus pradžioje buvo populiarūs ne tik žydų gretose – groti vestuvėse ir kitose šventėse juos samdė ir vietinių ar aplinkinių miestelių gyventojai, tad šalia autentiškų žydiškų melodijų jie įpindavo ir lietuviško, baltarusiško ar vokiško folkloro motyvus. Klezmerių muzika sklido iš lūpų į lūpas, tad prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, ši muzikavimo tradicija ėmė nykti. Šiandien „Rakija Klezmer Orkestar“ yra vienintelis klezmerio ansamblis Lietuvoje, bandantis atgaivinti šią spalvingą prieškario muzikinę tradiciją. Pamėgę žydų, balkanišką ir slavišką muziką, vaikiniai jos atlikimo subtilybių mokosi iš autentiškas tradicijas puoselėjančių žydų ir čigonų muzikantų. Tradicinius jos atlikimo būdus pindami su šiuolaikiškesniais, o žydų melodijas – su balkaniškais ir slaviškais motyvais, „Rakija Klezmer Orkestar“ nejučia priverčia trypčioti ir jaunuolius, ir senjorus. Trankūs šokio ritmai, besiliejantys su graudžiomis melodijomis, nejučia nukelia į spalvingą praeito amžiaus pradžios žydų gyvenimą.
„Klezmer“ hebrajiškai – dainavimo instrumentas. Būtent todėl klezmerio ansambliuose instrumentais grojama tarsi verkiant, imituojant žmogaus balsą. Ir nors ši muzika skambėjo kasdienio gyvenimo kontekstuose, joje buvo remiamasi liturginės muzikos tradicija, kur pagrindinė vertybė visuomet buvo gebėjimas improvizuoti. Kartais aikštėse ar šventėse skambėdavo ir į trankesnį muzikinį rūbą įvilktos liturginės melodijos. „Rakija Klezmer Orkestar“ tokių pavyzdžių savo repertuare taip pat turi: jų temperamentingai atliekama kompozicija „Nigunim“ – aliuzija į tradicinės liturginės giesmės žanrą tuo pačiu pavadinimu. Tad klezmerio muzika – toli gražu ne vien saviraiškos forma: tai tarsi žydiško gyvenimo dienoraštis, kuriame susilieja religija ir buitis, džiaugsmas ir liūdesys, žydiškas, lietuviškas ir slaviškas folkloras, profesionalioji ir liaudies muzika.
Ilgesingos žydiškos melodijos skambėjo Pakruojo sinagogoje, kuri šiandien yra seniausia medinė sinagoga Lietuvoje, klezmerio garsai sklido Klaipėdoje, Salantuose, Jurbarke, Kalvarijoje. Rugsėjo 25-ąją ansamblis trumpam grįš namo – vilniečius trypčioti privers Žydų kultūros ir informacijos centre (kuris yra ir projekto „RKO: atgaivintos erdvės” organizatorius). 27 d. ugningos žydiškos muzikos gerbėjai kviečiami į Žiežmarius, spalio 4-ąją – į Čekiškę ir Vilkiją o spalio 5-ąją – į Devieniškes ir EIšiškes. Tiems, kurie „Rakija Klezmer Orkestar“ repertuare savo miesto nerado, vaikinai žada, jog sąrašą dar pildys!
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Projektą organizuoja Žydų kultūros ir informacijos centras.
