Mstislavo Dobužinskio paroda „Scenografija lietuvos teatre“
M.K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje, M.K. Čiurlionio g. 35, Druskininkuose, birželio 6 d., ketvirtadienį, 16 val. atidaroma Mstislavo Dobužinskio paroda „Scenografija Lietuvos teatre“.
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje saugomą M. Dobužinskio kolekciją sudaro daugiau nei tūkstantis jo darbų – tai vertingiausias scenografijos eskizų rinkinys muziejuje ir didžiausia šio dailininko teatro dailės kūrinių kolekcija Lietuvoje, kuri 2009 m. pripažinta nacionalinės reikšmės dokumentiniu paveldu ir įtraukta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą. Joje sukaupti reikšmingiausi ir brandžiausi Lietuvos teatrui sukurti dailininko darbai, kurių nedidelė dalis pristatoma šioje parodoje. Tarp jų puikūs M. Dobužinskio istorijos išmanymo ir sugebėjimo interpretuoti istorinius šaltinius pavyzdžiai – Piotro Čaikovskio operos „Eugenijus Oneginas“ (1936) ir Modesto Musorgskio „Boriso Godunovo“ (1930) eskizai, muzikai artimu linijų virpesiu ir skaidrumu alsuojantys Charles Gounod „Faustas“ (1931) kostiumų eskizai, vienas geriausių dailininko darbų, savo meniškumu ir emociniu įtaigumu pralenkusių operos muziką, dramaturgiją ir patį pastatymą Jurgio Karnavičiaus „Radvilos Perkūno“ (1937) scenografija, kurioje dailininkas į sceną perkėlė Vilniaus architektūrinius motyvus ir atskleidė Lietuvoje kadaise dėvėtos aprangos įvairovę, Veros Smirnovos „Anderseno pasakų“ (1939) veikėjų kostiumai, kuriuose M. Dobužinskis atsiskleidė kaip literatūros žinovas.
Šiai parodai atrinkti kūriniai iš dvylikos Valstybės teatre pastatytų spektaklių. Daugelis šių Mstislavo Dobužinskio sukurtų scenografijos eskizų rodyti ne tik Lietuvoje, bet ir Maskvoje, Sankt Peterburge, Minske, Žemutiniame Naugarde, Kaliningrade, Gdanske, Turine vykusiose parodose.
M. Dobužinskis gimė 1875 m. rugpjūčio 15 d. Naugarde. 1895 m. baigė Vilniaus antrąją berniukų gimnaziją, tais pačiais metais įstojo į Peterburgo universiteto juridinį fakultetą. Dailininkas XX a. pradžioje Sankt Peterburge sutiko kompozitorių, tapytoją ir grafiką Mikalojų Konstantiną Čiurlionį su kuriuo netrukus tapo gerais draugais. Dobužinskis vienas pirmųjų įvertino Čiurlionio originalumą, padėjo jam užmegzti ryšius su Peterburgo dailininkų ir muzikų draugijų nariais, kartu dalyvavo „Meno pasaulio" ir Rusų dailininkų sąjungos rengtose parodose Peterburge ir Maskvoje.
Tarpininkaujant J. Baltrušaičiui, 1925 metais Dobužinskiui buvo suteikta Lietuvos pilietybė. Nuo 1929-ųjų ilgesniam laikui įsikūręs Kaune, jis iki 1930 metų vadovavo Kauno meno mokyklos grafikos ir dekoratyvinės tapybos studijoms. Svarbiausias Dobužinskio indėlis į Lietuvos kultūrą – tai Valstybės teatre sukurtos scenografijos ir kostiumai 38-iems spektakliams.
Sankt Peterburge, Maskvoje, Paryžiuje dirbęs M. Dobužinskis buvo vienas ryškiausių ir aktyviausių XX a. pradžioje profesionaliame Lietuvos teatre kūrusių dailininkų. Jis tapo savotišku teatro dailės estetinių principų kelrodžiu, padėjusiu pakeisti požiūrį į scenografiją, jos problemas ir tikslus. Vienas iš svarbiausių M. Dobužinskio kūrybos bruožų buvo sugebėjimas, derinant režisieriaus ir dailininko idėjas, kurti spektaklį kaip meninę visumą. Taip pat retrospektyvizmas – daugelyje spektaklių scenoje dailininkas siekė senosios architektūros formomis, veikėjų kostiumais, butaforijos detalėmis atskleisti epochos dvasią, jos stilių.
1938 m. dailininkas išvyko į Londoną, o 1939-aisiais į JAV, kur dirbo įvairiose meno srityse, rengė parodas, kūrė architektūrinius peizažus, dekoravo filmų pastatymus, kūrė scenografiją teatrams. Į Europą M. Dobužinskis grįžo 1947 m. Lankėsi Paryžiuje, Londone, Šveicarijoje, beveik dvejus metus dirbo Milano „La Scala“ ir Neapolio „San Carlo“ teatruose Italijoje. Rašė atsiminimus. Dailininkas mirė 1957 m. lapkričio 22 d. Niujorke.
Paroda veiks: 2019 06 06 – 2019 07 11
