Gintauto Mažeikio paskaita-diskusija „Kamerinė niekšybė: KGB lenktynės su teatru ir politika

Sausio mėn. 8 d. maloniai kviečiame į  Vilniaus rotušę 15 val. - filosofo prof. Gintauto Mažeikio paskaita-diskusija  „Kamerinė niekšybė: KGB lenktynės su teatru ir politika".

Renginyje dalyvauja teatro režisierius Oskaras Koršunovas.

Renginį moderuoja menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis.

Filosofas A. Badiou kalba, kad teatras ir politika yra du prieštaraujantys ir susikertantys antagonistai. Tačiau jie turi ir trečią „pasikėlusį“ brolį: saugumą. Tik teatras nemeluoja savo meniškumo ir spektakliškumo, kiti du slepia savo inscenizacijas ir scenarijus. Politika ir partijos naudojasi savo menu: propaganda ir jos vaikaičiais – viešaisiais ryšiais ir politine reklama. O saugumas, nors ir imituoja tyrinėjantį mokslą, tačiau kuria schemas ir scenarijus bei, kaip ir teatras, juos „stato“. KGB (NKVD, MGB) istorijos ir bylos yra didžiulis šaltinis niekšybės fenomeno tyrinėjimams. Kalbama bus ne apie SSRS Saugumo organų nusikaltimus, o apie bylų „scenarizacijas“ represinės politinės sistemos ir skundų kultūros kontekste. Kaip liaudies skundų ir viešų reikalavimų vaizduotė, kraujo reikalaujantis „liaudies menas“, buvo „harmonizuojamas“ ir įkūnijamas liaudies saugumo?

Gundymas, suvedžiojimas, begėdystė, apgaulė, perversyvi vaizduotė, išankstiniai scenarijai, žiaurusis pseudospektaklis ir kartu biurokratinis pasikartojamumas, schematizmas apibūdina skundo – suėmimo – tardymo – bylos parengimo ir bylos papildymų procesą. Kiekvienas iš šių etapų svyruoja tarp avantiūrizmo, išradingumo ir „liaudies priešų“ rutinos bei būtinybės visa tai biurokratizuoti ir imituoti statistiką ir mokslą. Ko gero įdomiausios yra didžiosios – poetų, filosofų ir režisierių - bylos (bus prisiminta O. Mandelštamo, D.Chatmsas, L. Kurbas, L. Karsavino ir kitos bylos), nors liaudies balsas buvo daugiau adresuojamas didiesiems liaudies priešams, pradedant L. Trockiu. Politika remiasi represijos reikalaujančiu liaudies balsu („atsižvelgdami į masinius darbininkų laiškus ir kolektyvų reikalavimus...“), saugumo parengtais priešų kėslų scenarijais, tačiau nepripažįsta savo teatriškumo, kodėl? Tardytojas kaip užkompleksuotas režisierius ir byla kaip neišsipildžiusi pjesė?

Filosofas prof. Gintautas Mažeikis

18 val. - parodos  „Dokumentas" atidarymas.

Parodos dalyviai: Algimantas Černiauskas, Evaldas Jansas, Aistė Kirvelytė, Linas Liandzbergis, Meda Norbutaitė, Vidas Poškus, Auris Radzevičius, Arūnė Tornau, Dainius Trumpis, Marta Vosyliūtė.

Kuratoriai: Meda Norbutaitė, Linas Liandzbergis

Dokumentas– tai materialioje laikmenoje tam tikra ženklų sistema užfiksuota informacija, kuri gali būti perduodama erdvėje ir laike. Svarbiausia – jo reikšmė ir paskirtis. Interpretuojant dokumento sąvoką menine kalba, paveikslas taip pat gali būti dokumentas, nes talpina savyje informaciją. Parodoje menininkai tapybos darbais pareiškia savo požiūrį į politinius, ekonominius, istorinius ar kitokio pobūdžio, jų manymu, svarbius įvykius. Šių „dokumentų“ informacinį turinį sudaro menininkų perduodamos žinutės ar išsakytos nuomonės, pajautimai. Menininkas yra svarbus visuomenės kultūros atstovas, kurio mąstymo ir matymo išraiškos formos reflektuoja tiek jo paties, tiek jį supančios aplinkos nuotaikas; kurio misija yra kviesti apmąstymams, padėti atpažinti ir suvokti mus supantį pasaulį, matyti jo kelius ir klystkelius.

Organizatoriai

[email protected]
+370 61364410