2019-ieji buvo itin sėkmingi lietuvių kino klasikai

2019-aisiais Lietuvos kino centro ir visuomenės iniciatyvomis surengti net 139 lietuvių kino klasikos seansai šalyje, lietuvių kino klasika 41 kartą buvo pristatyti tarptautiniuose kino festivaliuose bei institucijose, filmai papildė progines nacionalinės televizijos programas.

Pernai Lietuvos kino centras restauravo šešis kūrinius. Tai „Marš, marš, tra-ta-ta!“ (rež. Raimondas Vabalas, 1964), „Riešutų duona“ (rež. Arūnas Žebriūnas, 1964), „Paskutinė atostogų diena“ (rež. Arūnas Žebriūnas, 1964), „Laiptai į dangų“ (rež. Raimondas Vabalas, 1966), „Moteris ir keturi jos vyrai“ (rež. Algimantas Puipa, 1983) ir „Neatmenu tavo veido“ (rež. Raimundas Banionis, 1988).

Ypatingo dėmesio sulaukė 2019 m. pavasarį restauruota Arūno Žebriūno „Riešutų duona“ (1978), kurią pernai pamatė per 20 tūkstančių  žiūrovų visame pasaulyje. Pažymėtinas projektas „Lietuviško kino naktis“, kai beveik 30 prie iniciatyvos prisijungusių Lietuvos miestų gyventojų ir užsienio lietuvių filmą žiūrėjo internete nuo Lietuvos iki Meksikos.

Į kino ekranus sugrįžusios „Riešutų duonos“ sėkmė – simboliška, nes 2020-aisiais bus minimos Arūno Žebriūno 90-osios gimimo metinės. Lietuvos kino centras yra restauravęs dar tris  režisieriaus filmus: „Paskutinė atostogų diena“ (1964), „Gražuolė“ (1969) ir „Velnio nuotaka“ (1974). „Velnio nuotaka“ Lietuvoje buvo rodomas dešimt  kartų, filmą pamatė ir septynių užsienio festivalių žiūrovai. Populiarus buvo Raimondo Vabalo filmas „Skrydis per Atlantą“ (1983) – jis Lietuvoje pernai buvo parodytas aštuonis kartus ir dukart pristatytas užsienyje. Tarp žiūrimiausių išlieka Raimundo Banionio drama „Vaikai iš Amerikos viešbučio“ (1990). Lietuvoje ji sulaukė net 14 kino seansų ir 8 rodymų užsienio festivaliuose.

2019 m. Lietuvos kino klasikai reikšminga data buvo ir lapkričio 3-oji, kai Nacionalinėje Vašingtono meno galerijoje įvyko pasaulinė restauruoto pirmojo spalvoto lietuviško filmo „Marš, Marš! Tra-ta-ta“ (rež. Raimondas Vabalas, 1964) premjera. Prieš trisdešimt penkerius metus sukurtas ir Vakarų šalyse niekada nerodytas filmas dalyvavo programoje „Absurdistanas: Centrinės Europos absurdo kinas“, kurią sudarė 1950-1989 m. Centrinėje ir Rytų Europoje sukurti filmai. Šiais metais filmą tikimasi pristatyti ir festivaliuose Europoje bei Lietuvoje.

Lietuvių kino klasika vis aktyviau naudojama ir edukacijoje. Kūriniai prieinami ne tik Lietuvos kino centro vykdomų projektų – kino edukacijos ugdymo bazės, Lietuvos mokyklose veikiančių „Kino klubų“ filmų kataloguose, bet pernai papildė ir devyniuose šalies kino teatruose veikiančio projekto „Mokausi iš kino“ bei „Kultūros paso“ programas.

Lietuvos kino centras jau yra suskaitmeninęs ir restauravęs 19 vaidybinių ir 3 dokumentinius filmus. Šiemet planuojama atsigręžti į Lietuvos kino studijoje sukurtos animacijos pritaikymą šiuolaikiniams kino ekranams.

Lietuvos kino centras ne tik restauruoja ir skaitmenina filmus, bet ir grąžina kino paveldą į Lietuvą. Centro iniciatyva įsigytos 39 reikšmingų Lietuvos kino istorijai vaidybinių filmų ir 6 dokumentinių kronikų juostų kopijos, kurios buvo saugomos Valstybiniame Rusijos Federacijos kino filmų archyve. Įsigytos kopijos perduotos nuolatiniam saugojimui Lietuvos centriniam valstybės archyvui.

Atsižvelgiant į nuolat augantį kino klasikos filmų rodymo poreikį ir siekiant sudaryti galimybę dar platesnei kino paveldo sklaidai Lietuvoje, Lietuvos kino centras suteikia leidimus rodyti restauruotus filmus ir nekomerciniais, ir komerciniais tikslais. Skaitmeninės filmų kopijos skolinamos, suderinus su Lietuvos kino centro ir gavus leidimą rodyti filmą.