7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Šiluvos meno bienalės atidarymas. Agnės Jonkutės paroda „Sidabro mėlis“ gelbsti nuo informacinio triukšmo

Rengėjų inf.
Nr. 25 (1304), 2019-06-21
Kronika
Agnė Jonkutė
Agnė Jonkutė

Pirmoji bienalės diena – birželio 13-oji – prasidėjo svilinant iki tol Lietuvoje nematytam 35 laipsnių karščiui. Norisi tūnoti kur nors pavėsyje, stebint papilkėjusius nuo karščio aplinkos kontūrus. Raminančios pilkos spalvos dėmės pasitiko ir atėjusius į Agnės Jonkutės parodos atidarymą Šiluvos piligrimų informacijos centre.


Pirmasis įspūdis – įrėminti apniukusio dangaus lopinėliai ar nurimusios po audros jūros fragmentai. Tačiau tai tik apgaulingas, hipnotizuojantis sidabro mėlis, kurio gelmėse slypi visai kiti kodai.
Šis pilkasis minimalizmas neatsiveria iš karto, tiesiog reikia nusikratyti kiekvieną dieną mus persekiojančio įkyraus aplinkos margumyno, mintyse „nurengti“ šį nenatūraliai spalvotą pasaulį iki pirmapradžio būvio. Tada prabyla kiekvienas potėpis ir įmanoma įžvelgti labai individualią prasmę šiuose pilkų atspalvių kloduose.


Žinoma, šitos pilkosios ekstazės būsenoje nejučia užplūsta vaizdiniai, įkvėpti ypatingos šio Lietuvos miestelio pamaldumo auros. Galvoje ima suktis padriki Naujojo Testamento fragmentai ir skambėti Pranašo žodžiai. Tai neišvengiamas pašalinis efektas, tačiau jis padeda suvokti, kad meno kalba, kaip ir esminės tikėjimo tiesos, nereikalauja daug žodžių. Jėzaus pamokymai buvo labai paprasti – apie grūdą, nesudygsiantį ant suvažinėto kelio, ar nepraktišką piemenį, išėjusį ieškoti vienos avelės.
Šių dienų edukatoriai galėtų paprieštarauti – tie žodžiai buvo skirti paprastiems žmonėms – žvejams, nusidėjėlėms ir panašiai, mums jau reikia daug rafinuotesnių paaiškinimų. Petras su Simonu metė savo tinklus ir nusekė paskui mokytoją, vos jį išgirdę. Ar mes paliktume savo internetinius tinklus, jei į mus kreiptųsi netikėtai pasirodęs Dievo Sūnus? Aišku ne, mes jo net nepažintume...


Agnė Jonkutė taip pat nedaugžodžiauja savo kūryba, jos meno kalba taupi ir santūri. Tiesiog reikia ilgiau pabūti su jos paveikslais ir pilkasis sidabro mėlis prabyla, tuščios erdvės užsipildo paslėptomis prasmėmis.


„Man įdomu žmogaus kaip stebėtojo ir tuščios erdvės, šiuo atveju fiziškai neapkrautos ir išvalytos architektūrinės erdvės, santykis, kuomet, nurimus informaciniam triukšmui, stebėtojui atsiveria kasdienybėje „pasimetęs“ šviesos grožis. Man ypač įdomus šviesos kelias paviršiumi, jos pasirodymas bei išnykimas“ – taip apie savo kūrybą kalba dailininkė.


Agnės Jonkutės paroda Šiluvos piligrimų informacijos centre (M.Jurgaičio g. 17) veiks iki liepos 17 d.
Visa informacija apie bienalę svetainėje: http://menopiligrimai.lt/

Archajiškas epinis kūrinys suskambo naujai: sakralinės muzikos ir džiazo junginys. „Atverkite man teisumo vartus“ premjera Šiluvos bazilikoje


Ką pagalvotų senieji izraelitai, jei išgirstų savo padėkos už pergalę giesmę Viešpačiui, atliekamą džiazo trio, solistės ir merginų vokalinės grupės? Tikriausiai pultų veidu į smėlį ir prašytų Viešpaties užtarimo... Bet gal tik reikėtų išklausyti iki galo ir ši variacija jiems visai patiktų. Juk šiaip ar taip, jokių išlikusių originalių giesmės natų vis tiek nėra... Būtent tokia 118 Psalmės improvizacija pirmą kartą nuskambėjo Šiluvos bazilikoje birželio 13 dieną Šiluvos meno bienalės atidarymo metu.  


Kompozitorius Arnas Mikalkėnas, pats grojantis keliais instrumentais, nė kiek nesudvejojo, kai organizatoriai kreipėsi į jį su pasiūlymu sukurti originalų kūrinį bienalės atidarymui. Žmogus, kuris gyvenime daugiau groja negu kalba, iš karto ėmėsi darbo, pasitelkdamas atlikėjus, su kuriais jau seniai kartu keliauja per muzikos pasaulį. Tai džiazo trio dviprasmišku pavadinimu „Ąžuoliniai berželiai“ ir Vilniaus Universiteto Kauno fakulteto merginų choras „Veni Gaudere“, kuriam vadovauja Adelė Mikalkėnienė. Atlikėjų sudėtį papildė solistė iš Latvijos Dana Indane-Surkienė, šiuo metu gyvenanti Kaune.


Tikrai sunku nupasakoti, kaip archajiškas epinis kūrinys perteikiamas šiuolaikinės muzikos priemonėmis. Tuo labiau įstabu, kad tai vyksta vietoje, kur galėtume tikėtis vargonų gaudesio ar monumentalaus chorinio dainavimo. Nors saksofonas (Tomas Razmus) ir tūba (Simonas Kaupinis) savo akustinių vamzdžių dydžiu tikrai neprilygsta vargonams, tačiau puikios akustikos bazilikos erdvėje jie suskambo subtiliai ir originaliai, šių instrumentų skambesys virto sunkiai nuspėjamu džiazo ir sakralinės muzikos deriniu.


Tačiau aiški skiriamoji riba buvo išlaikyta visos kompozicijos metu. Ir jei bažnyčioje tuo metu buvo koks nors aršus džiazo mėgėjas, jis taip ir nesulaukė nukrypimo į gaivališką improvizaciją. Nes viską savo rankose laikė Arnas Mikalkėnas, vienu metu dar mušdamas kelis instrumentus ir diriguodamas atlikėjų įstojimams.


Tiesa, jaunatviško gaivališkumo tikrai nestigo, ypač, kai prie atlikėjų prisijungė merginų choro grupė ir solistė. Vokalo partijos keitėsi nuo tylaus šnabždesio iki ekspresyvių solistės Danos Indane-Surkienės šūksnių. Latvių tarme skaitomos Psalmės ištraukos kartais įgaudavo hebrajų kalbos skambesį, vėliau peraugantį į tolimą rytietiškos melodijos skambesį. O kai dainininkės lyg piligrimės dainuodamos ėmė migruoti po visą bažnyčią, jų vokalo derinys su instrumentų improvizacijomis užpildė visą  erdvę vieningu akustiniu  chaosu...


Jos apspito mane lyg bitės, suliepsnojo lyg ugnis erškėtyne, Viešpaties vardu nuo jų apsigyniau.(Ps 118:12)
Bet, ačiū Dievui, bitės nurimo, jokia liepsna neįsiplieskė ir finale skambėjo tik klausytojų aplodismentai. Tikrai pavykusi muzikinio kūrinio premjera, sėkmingai įgyvendinta improvizacinės ir sakralinės muzikos simbiozė.


Be to, beveik pavyko įgyvendinti pirminį slaptą organizatorių sumanymą – neatsilikti nuo Lietuvos šių metų pristatymo Venecijos bienalėje... [juokaujame] Saulės tą dieną Šiluvoje tikrai užteko, o jūrą atstojo vakarinė vėtra su perkūnijos dundesiu.


Visa informacija apie bienalę svetainėje: http://menopiligrimai.lt/
Vaizdo įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=vPdMND7ebb4

Žymos:
Rengėjų inf.,
Agnė Jonkutė
Agnė Jonkutė
S. Gudaičio nuotr.
S. Gudaičio nuotr.