Leipcige įvyko dokumentinio filmo apie Nijolę Šivickas ir Antaną Mockų premjera

Spalio 29 – lapkričio 4 d. 61-ajame tarptautiniame Leipcigo dokumentinių ir animacinių filmų festivalyje, konkursinėje programoje ,,Next Masters“ įvyko pasaulinė dokumentinio filmo ,,Nijolė“ premjera.

,,Šio filmo kelionė prasidėjo prieš dešimt metų, kai atvažiavau į Lietuvą pagal „Erasmus“ programą ir susipažinau su kolumbiečiu, atvykusiu savo akimis pamatyti šalį, iš kurios kilęs vienas mėgstamiausių Kolumbijos visuomenės lyderių Antanas Mockus. Tą dieną prasidėjo ilgą mano kelionė su Antanu ir jo šeima. Nuvykęs į Bogotą – triukšmingą Kolumbijos metropolį, jo centre atradau šios šeimos namus – ramybės ir kūrybos salą, kurioje visi kalba lietuviškai, vaikams duodami lietuviški vardai ir dainuojamos lietuviškos dainos. Ten sutikau Nijolę Šivickas – nepriklausomą tvirto charakterio moterį, menininkę, Antano mamą. Pradėjęs filmuoti, galvojau apie biografinę istoriją, portretą, bet šiandien su komanda pristatome filmą apie meilę ir kūrybą, apie šeimą, atmintį ir laisvę,“ – mintimis po pasaulinės premjeros dalijosi filmo režisierius italas Sandro Bozzolo.

Dokumentinio filmo ,,Nijolė“ pasakojimo centre – menininkė Nijolė Šivickas ir jos sūnus Antanas Mockus – antros kartos imigrantas, buvęs Kolumbijos universiteto rektorius, du kartus Bogotos meras, tris kartus kandidatas į Kolumbijos prezidentus, dideliems pokyčiams įkvėpęs ne vieną Kolumbijos visuomenės kartą ir visame pasaulyje tapęs pavyzdžiu politiko, veikiančio visuomenės labui be korupcijos šešėlio. Antano mama skulptorė Nijolė Šivickas (1925 – 2018) Antrojo pasaulinio karopabaigoje  iš Lietuvos pabėgusi nuo sovietinio režimo, mokėsi Štutgarto meno akademijoje ir visą aktyvų kūrybinį gyvenimą praleido Kolumbijoje. Ji mažai kalbėjo apie savo praeitį, bet užsispyrusi dirbo ir viena pati vaikus užaugino lietuviais.  

,,Įspūdžiai iš festivalio labai geri. Kitaip būti negali, nes tai vienas svarbiausių festivalių tiems kūrėjams, kurie dokumentiniuose filmuose siekia kalbėti kino kalba. Tai tikra kino kūrėjų šventė, kurioje nuolat skamba žodis ,,filmmaker“. Šių metų festivalio šūkis – ,,Positive distrubance“, mano manymu, puikiai atspindi jo politiką. Festivalio programos sudarytojai neieško lengvai parduodamų filmų, populiarių temų. Jie nuolat kelia kokybės kartelę ir kūrėjams, ir žiūrovams, todėl tapti tokio festivalio programos dalimi – svarbus pripažinimas ir puikus startas tolimesnei tarptautinei kelionei. Bet aš labiausiai laukiu premjeros Lietuvoje, jos žiūrovų, kūrėjų ir dalies filmo herojų susitikimo, kuris, tikiu, kiekvienam taps savaip svarbiu išgyvenimu,“ – sako prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė.

Kartu su Sandro Bozzolo filmą kūrė scenarijaus bendraautorė kolumbietė Marija Cecilia Reyes bei gausi lietuvių profesionalų komanda – montažo režisierė Silvija Vilkaitė, kompozitorė Lina Lapelytė, garso režisierius Vytis Puronas, koloristas Justinas Vencius ir prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė.

Filmo gamybą ir pristatymą Leipcigo dokumentinių ir animuotų filmų festivalyje dalinai finansavo Lietuvos kino centras.