Išrinkti šiuolaikinės dramaturgijos konkurso „Versmė“ laimėtojai

Lietuvos nacionalinis dramos teatras skelbia šių metų šiuolaikinės dramaturgijos festivalio „Versmė“ laimėtojus. Komisija geriausiai įvertino tarpdisciplininių menų kūrėjo Vlado Suncovo ir jauno dramaturgo iš Latvijos Matisso Gricmanio idėjas. Savo sumanymus šie du menininkai bus kviečiami plėtoti vasarą kūrybinėse dirbtuvėse su britų teatro kolektyvo „Look left look right“ režisiere Mimi Poskitt ir lenkų-prancūzų teatro režisiere Anna Smolar. Rudenį kūrybiniai projektai bus pristatomi žiūrovams.

Svarbiausia – autentiškos istorijos

Šiemet pirmą kartą „Versmės“ konkurse buvo kviečiami dalyvauti ir kūrėjai iš užsienio. Iš viso gauta 14 meninių idėjų aprašymų. Pateiktas paraiškas vertino komisija, kurią sudarė festivalio mentorės Anna Smolar ir Mimi Poskitt, viena iš „Versmės“ organizatorių Agnė Pulokaitė, Nacionalinės dailės galerijos kuratorė Eglė Mikalajūnė ir kino kritikas Narius Kairys, komisijos pirmininkė – Lietuvos nacionalinio dramos teatro Meno skyriaus vadovė Kristina Savickienė. Ji sako, kad šiemet konkurse dalyvauti buvo kviečiami kūrėjai, kuriems rūpi scenoje (o gal ir nebūtinai joje) papasakoti autentiškas istorijas, gimusias supančioje realybėje.

„Autentiškų istorijų netrūko, jų temų spektras labai įvairus – nuo asmeninių santykių šeimoje iki globalių ekonominių ar socialinių problemų. Visi konkursantai ieškojo unikalių būdų tirti savo pasirinktas temas ir problemas: alkoholizmo, #metoo, psichikos ligų gydymo, šeimos ir kartų santykių, konkrečių miestelių bendruomenių kolektyvinių istorijų ir kitas. Laimėtojų paraiškose – sudėtingos ir įdomios makro-istorijos atsiskleidžia per vieno asmens prizmę. Būtent tai mums pasirodė įdomu – mažų istorijų sanglauda su globaliu naratyvu“, – apie dalyvių paraiškas pasakoja Kristina Savickienė.

Kas nutinka įsimylėjus jūrų trolį?

Vienas iš konkurso nugalėtojų tarpdisciplininio meno kūrėjas Vladas Suncovas yra baigęs studijas Vilniaus dailės akademijoje ir Karališkojoje Danijos menų akademijoje Kopenhagoje, dėstęs Vilniuje, Kopenhagoje ir Miunchene, taip pat šiemet jis pakviestas kuruoti Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ edukacinę ir klubo programą. Šiuo metu Vladas Suncovas kartu su dailininku Antanu Dubra kuria scenografiją Giedrės Kriaučionytės režisuojamam spektakliui „Trijulis aukštyn kojom“, kurio premjera LNDT įvyks gegužės 24 d.

V. Suncovas komisijai vertinti pateikė paraišką „In love with a sea troll“, kurioje į visumą jungiamos įvairios iš pirmo žvilgsnio tarpusavyje nesusijusios idėjos – išnyra „Lufthansa“ ir naftą siurbiančios platformos, pasirodo Hitleris ir Bergeno suvenyrų parduotuvės savininkas, reflektuojamos asmeninės patirtys ir paradoksai, tyrinėjamos utopinės bendruomenės, kalėjimai, popkultūra, menas, pinigų cirkuliacija, migrantų darbo sąlygos...

V. Suncovo mentore taps literatūros studijų Paryžiaus-Sorbonos universitete absolventė, viena įdomiausių naujosios kartos lenkų teatro kūrėja Anna Smolar, dirbusi Krystiano Lupos, Jacques Lassale ir Andrzejaus Seweryno asistente, bendradarbiavusi kine  su Agnieszka Holland. Ji sako: „Vladas Suncovas kviečia į dokumentinę pasaką, kuri paremta visiška laisve – vaizduotės, asociacijų ir naratyvų dėlione. Mano pagrindinė užduotis yra padėti Vladui rasti kelią teatro siūlomų galimybių lauke, kartu ieškoti sprendimų, neprarandant neįtikėtinos jo idėjų tėkmės, kurią galima buvo justi pristatyme“.

Tylus maištas normatyvinio gyvenimo paribiuose

Britų teatro kūrėjos Mimi Poskitt kūrybinėse dirbtuvėse pakviestas dalyvauti, pasak Latvijos kritikų, vienas įdomiausių šiandieninių Latvijos dramaturgų Matiss Gricmanis. Pagal M. Gricmanio pjesę „Dirty deal“ teatre sukurtas spektaklis „Aš – nacionalistas“ Latvijos nacionaliniuose teatro apdovanojimuose „Spēlmaņu nakts“ buvo nominuotas už geriausią dramaturgiją, geriausią mažo formato pastatymą ir geriausią režisūrą (rež. Valters Siilis). M. Gricmanis Latvijos kultūros akademijoje dėsto scenarijaus rašymą, o „Versmės“ idėjų konkurso komisijai pristatė paraišką „The narrow margins of a normative lifestyle“.

Gricmanis nagrinėja XX a. pradžioje gyvenusio homoseksualaus latvio Kaspars Irbe gyvenimo istoriją. K. Irbe savo seksualinės orientacijos neslėpė net ir sovietmečiu, tačiau savo namuose Jūrmaloje neleido lankytis net artimiausiems draugams. Tai buvo jo šventovė, jo lobis ir pajamų šaltinis, nes kai kuriuos kambarius nuomojo turtingiems poilsiautojams, lankiusiems Baltijos jūros pakrantes. Tai jam leido atsiduoti hedonistiniam gyvenimo būdui, nesitaikstant su politinės santvarkos primetamais kompromisais. Nuo 1925 m. Kaspars rašė dienoraštį ir tęsė jį iki 1996 m. Ši tekstinė epopėja ir tampa M. Gricmanio atspirties tašku. Šešiasdešimtyje tomų pristatoma Irbes ir jo bendražygių – Rygos prostitučių ir gėjų – kasdienybė,  užfiksuotas ir sovietmečio žlugimas bei homoseksualių santykių dekriminalizavimas, kai Irbei buvo 88-eri.

„Nekantrauju ir labai džiaugiuosi galimybe dirbti su Matisso projektu. Šis jaunas teatro kūrėjas ir jo idėja  atrodo labai įdomūs, – savo mintimis dalijasi M. Poskitt, – manau, kad pasirinkta tema liečia esmines šiandienos politinio klimato stygas. Labai laukiu, kada pradėsime ieškoti tinkamiausių įrankių ir dokumentinės medžiagos panaudojimo būdų šiam scenos kūriniui sukurti“.

Mimi Poskitt, pristačiusios spektaklius Londono „Young Vic“ teatre, Edinburgo Fringe festivalyje, Covent Garden aikštelėje bei daugelyje kitų Didžiosios Britanijos ir užsienio teatrų bei festivalių, pasirenkamų temų amplitudė ypač plati ir spalvinga: nuo Londono sprogimus patyrusiųjų atsiminimų, liudijimų apie Zimbabvės diasporos sugrįžimą namo iš Didžiosios Britanijos, iki savo istorijas atskleidžiančių Londono sekso industrijos darbuotojų, kurie dienomis yra mokytojai, valytojai, tėvai...

Kryptys ir trajektorijos

Komisijos narė E. Mikalajūnė sako, kad laimėtojų paraiškos išsiskyrė tuo, kad jau turėjo daug konkrečios medžiagos tyrimui, rašytinius ar vaizdinius šaltinius. „Nustebino, kad nemažai idėjų atliepė ne tik visuomenėje, bet ir konkrečiai mano asmeniniame gyvenime kylančias problemas (ypač nutylimas). Supratau, kaip dažnai problemos, kurias identifikuojame kaip individualias, yra kur kas platesnio masto, nei  manome“, – sako Eglė Mikalajūnė

Narius Kairys priduria: „V. Suncovas ir M. Gricmanis  sudomino komisiją originaliomis idėjomis ir nekonvencinėmis temomis. Abu projektai gali būti vystomi keliais skirtingais pjūviais. Taip atsiranda galimybė ne tik kalbėti apie „dokumentinę“ (paremtą tam tikrais faktais), realybę, bet ir atskleisti joje esantį performatyvų elementą. Be to, abu projektai yra labai skirtingi tiek temų, tiek tyrimų atžvilgiu, todėl galime tikėtis ir savotiškos intrigos.“

Žiūrovams šiųmečiai „Versmės“ kūrybiniai projektai bus pristatyti lapkričio pradžioje, taip pat vyks verstinių dokumentinio teatro tekstų skaitymai, diskusijos, kiti festivalio renginiai. Festivalio organizatoriai teigia besidžiaugiantys festivalio tarptautiškumu, išryškėjusiomis kryptimis ir trajektorijomis, tad dabar, pasak jų, belieka padėti vystytis dramai ir dramaturgijai.