Kauno menininkų namuose spalio 16-osios vakarą susirinkusius šildė ir džiugino kauniečių mylimos ir gerbiamos kompozitorės Dalios Kairaitytės (g.1953) muzika. Pilnutėlė salė įvairaus geriausiai paliudijo jos muzikos populiarumą. D. Kairaitytės kūrybos vakaras vainikavo gražų kompozitorės jubiliejų, paženklintą pirmosios autorinės kompaktinės plokštelės „Regėjimai“ pasirodymu. Joje įrašyti kameriniai kūriniai, sukurti per pastaruosius dvidešimt metų, atskleidžia D. Kairaitytės kūrybos braižą, išskiriantį ją pirmiausiai kaip kamerinių žanrų kūrėją. Naujausio plokštelėje įrašyto kūrinio – 5 dalių vokalinio ciklo balsui ir fortepijonui liaudies tekstais „Užkalbėjimai“ – pristatymas buvo ypač šiltai sutiktas klausytojų. Publiką sužavėjo kompozitorės gebėjimas sintezuoti archaiką ir modernumą bei atlikėjų – Mindaugo Zimkaus ir Paulės Gudinaitės – įtaigi kūrinio interpretacija.
D. Kairaitytės muzika atskleidė platų jos kūrybos spektrą nuo vaikiškų kūrinėlių iki rafinuotu humoru nuspalvintų vokalinių kompozicijų. Šio vakaro išskirtinumas ir buvo vaikams skirtos muzikos atlikimas. Kompozitorės manymu, „rašantys vaikams privalo gerai pažinti vaiko dvasinį pasaulį, jo psichologiją, žinoti jį dominančius dalykus. Ir svarbiausia – turi vengti banalaus ir „supaprastinto“ kalbėjimo“. Todėl vaikiškos dainelės ir fortepijoninės pjesės, atliktos chorinio dainavimo mokyklos „Varpelis“ mokinių, spalvingai įsiliejo į vakaro programą greta Kauno styginių kvarteto, pagriežusio „Balto žmogaus sapną“ ir vokalinio ansamblio „Acusto“ vyrų grupės sudainuotų chorinių kūrinių.
Kūrėjo jubiliejus dažnai tampa išskirtine proga atidžiau pažvelgi ar įsiklausyti į menininko savęs ar aplinkos „tyrinėjimo“ rezultatus. D. Kairaitytės kuriamas muzikos garsų pasaulis nuspalvintas švelnios melancholijos ir dramatinės įtampos spalvomis. Kompozitorės muzikos kalba, estetinės nuostatos formavosi praeito šimtmečio aštuntame dešimtmetyje, kartu su naujojo romantizmo proveržiu lietuvių muzikoje. Profesoriaus Eduardo Balsio kompozicijos klasėje D. Kairaitytė mokėsi būti atvira visoms kompozicijos technikoms, bet jų nenaudojo vien išoriniam efektui sukurti. Serializmo, sonorizmo, aleatorikos, minimalizmo technikų epizodišką pasirodymą visada lemia konkretaus kūrinio emocinė raiška. Jos muzikoje jaučiama racionalumo ir emocionalumo pusiausvyra, pagarba atlikėjui ir klausytojui, kuriems ji siunčia žinią apie gyvenimo trapumą ir gyvenimą kūryboje. Kompozitorė yra sakiusi, jog „sąmonėje nuolatos budi žinojimas, kad žmogaus laikas laikinas, o iš šio žinojimo kyla pastangos laiką pratęsti, prailginti. Kūryba ir yra ta galimybė žmogui ilgiau „užsibūti“ dabarties akimirkoje...“
D. Kairaitytės kūrybinėje biografijoje telpa ne tik muzikos rašymas, bet ir poezija, virstanti jos vokalinių kūrinių tekstais, visuomeninė veikla, pedagoginis darbas, šiuolaikinės muzikos festivalio „Iš arti“ gimimas (1997 m.), jai vadovaujant Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriui (1994–2001). Šis daugiaplanis menininkės paveikslas ir buvo pristatytas kūrybos vakare, kuriame netrūko ir nuoširdžių sveikinimų, ir gražių palinkėjimų.
