7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Retas talento, grožio ir elegancijos derinys

In memoriam Gaspard’ui Ullieliui (1984–2022)

Neringa Kažukauskaitė
Nr. 5 (1412), 2022-02-04
Kinas
Gaspard Ulliel
Gaspard Ulliel

Gaspard’as Ullielis, aukštai vertinamas kino profesionalų ir publikos mylimas aktorius, žuvo sausio 19 d., sulaukęs tik 37 metų. Nelaimė nutiko Prancūzijos slidinėjimo kurorte La Rosière, Savojoje, kai leisdamasis nuo kalno jis susidūrė su kitu slidininku ir patyrė sunkią galvos traumą. Nors netrukus sraigtasparniu Ullielis buvo nugabentas į Grenoblio universitetinę ligoninę, deja, jo gyvybės išgelbėti nepavyko.

Prancūzijos kinas neteko vieno garsiausių ir talentingiausių jaunosios kartos aktorių, kuris dar tiek daug galėjo duoti kino pasauliui. Tokia neteisinga atrodo jo tragiška žūtis, taip sukrėtusi jo kolegas ir gerbėjus visame pasaulyje.

„Vis dar negaliu patikėti, kas nutiko, – sako režisierius Bertrand’as Bonello, kurio filme „Sen Loranas. Stilius – tai aš“ (2014) aktorius suvaidino didįjį mados kūrėją ir už tai buvo įvertintas „Cezario“ nominacija. – Gaspard’as buvo vienas elegantiškiausių, intelektualiausių ir moraliausių mano sutiktų žmonių. Kiek paslaptingas, net pagalvotum – šaltas. Iš tiesų, ypatingai reta, bet jame derėjo gerumas, švelnumas, kilnumas ir pašėlusi elegancija.“

Aktorė Léa Seydoux, kuri su Ullieliu filmavosi šioje juostoje ir dar vienoje reikšmingiausių jo filmografijoje – „Tai tik pasaulio pabaiga“ (2016), sukrėsta dėl kolegos žūties, sakė: „Mes šį balandį turėjome kartu filmuotis. Taip džiaugiausi, kad vėl susitiksime. Jo mirtis – nacionalinio turto netektis. Jis skleidė neįtikėtiną šviesą. Buvo toks švelnus ir dėmesingas.“

Į aktorystę Ullielis pasuko labai anksti. Gimęs 1984 m. lapkričio 25 d. ir augęs stilistų, mados dizainerių šeimoje netoli Paryžiaus, jis pradėjo filmuotis 12 metų. Iš pradžių buvo epizodiniai vaidmenys televizijos serialuose, trumpametražiuose filmuose. Vėliau sukūrė nedidelį vaidmenį nuotykinėje istorinėje juostoje „Vilko brolija“ (rež. Christophe Gans, 2001). O kitas jo vaidmuo tragikomedijoje „Bučiuok, ką nori“ (rež. Michel Blanc, 2002) jau buvo įvertintas „Cezario“ nominacija. Įsibėgėjanti aktoriaus karjera nesutrukdė jam baigti vieną geriausių licėjų šalyje, dvikalbę Jeannine-Manuel mokyklą, tobulinti artistinį meistriškumą prestižinėje dramos mokykloje „Cours Florent“ ir įstoti mokytis kino į Sen Deni universitetą.

Ullielis sėkmingai filmavosi įvairių žanrų, stilių, epochų juostose. Režisieriaus André Téchiné juostoje „Pasiklydę“ (2003) aktorius sukūrė pirmą didelį, sudėtingą vaidmenį. Jo Ivanas, benamis paauglys, padeda išgyventi našlei su dviem vaikais, pabėgusiems iš okupuoto Paryžiaus. Jeano-Pierre’o Jeunet režisuotame filme pagal Sébastieno Japrisot romaną „Ilgos sužadėtuvės“ (2004) aktorius suvaidino Maneką, pagrindinės herojės jaunikį, be žinios dingusį Pirmajame pasauliniame kare. Ullielio personažas – paklydęs tarp beprotystės ir nebūties, suvaidintas tik su jam būdinga elegancija ir grakštumu. Už šį vaidmenį aktorius gavo „Cezario“ apdovanojimą.

Aktorius filmavosi ne tik Prancūzijoje. Jis dalyvavo britų režisieriaus Peterio Greenaway’aus multimedijos projekto „Tulso Luperio lagaminai“ antroje dalyje (2004). O pasaulinį žinomumą jam pelnė Hanibalo Lekterio vaidmuo filme „Hanibalas: pradžia“ (rež. Peter Webber, 2007). Taip pat jis nusifilmavo Guso van Santo sukurtame epizode apie Marė kvartalą filme „Paryžiau, aš tave myliu“ (2006).

XVI a. religinių karų krečiamoje Prancūzijoje vyksta „Princesės de Monpasjė“ (rež. Bertrand Tavernier, 2010) meilės dramos ir intrigos, kuriose su jaunatvišku įkarščiu dalyvauja Ullielio suvaidintas hercogas de Gizas. Jo grožiui ir elegantiškoms vilionėms neįmanoma atsispirti.

„Artėjanti ir neišvengiama mirtis“ atveda sėkmės sulaukusį rašytoją Luji, suvaidintą Ullielio, po dvylikos metų nebendravimo į savo šeimą. Kanadiečio Xavier Dolano filme „Tai tik pasaulio pabaiga“ (2016) aktorius suvaidino režisieriaus alter ego. Subtiliais pustoniais, elegantiškai, išsaugant kažkokią vidinę paslaptį, sukurtas sukrečiantis vaidmuo, įvertintas „Cezariu“. Luji – svetimas tarp savų, savo artimųjų, šeimos, kuri riejasi ir isterikuoja. „Visa tavo esybė pakeitė mano gyvenimą, esybė, kurią giliai mylėjau ir visada mylėsiu. Daugiau nieko negaliu pasakyti, esu išsekintas ir priblokštas tavo išėjimo“, – tokius atsisveikinimo žodžius Dolanas tarė aktoriui.

Aktoriaus talentas, romantiškas trapumas, dėmesingumas ir nuoširdus prielankumas puikiai derėjo ir su grožiu tiesiogine to žodžio prasme. Jis buvo vienas gražiausių prancūzų aktorių. Nepaisant rando ant skruosto, likusio po šuns apkandžiojimo vaikystėje. Buvo juokaujama, kad tai pats garsiausias randas Prancūzijoje. Martinas Scorsese nufilmavo jį kvepalų „Chanel Bleu“ reklamoje 2010 m. Niujorke. Režisieriui padarė didelį įspūdį aktoriaus atsidavimas ir intelektas. „Gaspard’as mylėjo kiną, ir žinau, kad būtų buvęs įdomus režisierius, jei būtų sulaukęs savo svajonės išsipildymo“, – sakė Scorsese.

Kai kurių savo filmų premjerų aktorius nesulaukė. Netrukus „Disney Plus“ platformoje turėtų pasirodyti mini serialas „Mėnulio riteris“ („Moon Knight“) pagal populiarų „Marvel“ komiksą. Taip pat režisierės Emily Atef juosta „Labiau nei kada nors“ („Plus que jamais“), kur Ullielis nusifilmavo kartu su Vicky Krieps ir Liv Ullmann. Jį turėjome pamatyti ir naujausiame Bonnello filme.

Gaspard Ulliel
Gaspard Ulliel
Gaspard Ulliel
Gaspard Ulliel
„Sen Loranas. Stilius – tai aš“
„Sen Loranas. Stilius – tai aš“
„Ilgos sužadėtuvės“
„Ilgos sužadėtuvės“
„Hanibalas: pradžia“
„Hanibalas: pradžia“
„Princesė de Monpasjė“
„Princesė de Monpasjė“
„Tai tik pasaulio pabaiga“
„Tai tik pasaulio pabaiga“