Kino naujienos trumpai

61-ąjį Krokuvos kino festivalį atidarys filmas apie Romaną Polańskį ir Ryszardą Horowitzą

Gegužės 30 d. Krokuvoje prasidėsiantį vieną seniausių dokumentiniam ir trumpo metražo kinui skirtų Europos kino festivalių atidarys dokumentinis Mateuszo Kudłos ir Annos Kokoszkos-Romer filmas „Polański, Horowitz. Hometown“. Filme režisierius Romanas Polańskis (g. 1933) ir fotografas Ryszardas Horowitzas (g. 1939) vaikštinėdami po Krokuvą prisimena vaikystę ir Holokaustą. Pasak Kudłos, jie susitiko Krokuvos gete, kai būsimajam fotografui buvo treji metai. Polańskis iki šiol prisimena, kad Horowitzas nenorėjo gerti per stebuklą tėvų jo gimtadieniui gauto šokolado. Beje, Horowitzas liko gyvas kito garsaus filmo herojaus Oskaro Schindlerio dėka. Abu filmo herojai kuriant filmą susitiko pirmąkart po 70 metų. Sugrįžimas į Krokuvą sužadino jausmus, kuriems jie nebuvo pasirengę. Festivalio direktorius Krzysztofas Gieratas sako, kad filme yra emocijų, humoro, nostalgijos, o Krokuva – ir veiksmo vieta, ir įvykių liudininkė. 

Šiemet festivalyje bus parodyta 170 filmų iš viso pasaulio. Tarptautiniame dokumentinių pilnametražių filmų konkurse dalyvaus ir bendros Ispanijos, Islandijos bei Lietuvos gamybos filmas „Omarų sriuba“ (rež. Pepe Andreu, Rafa Molés), trumpo metražo animacinių filmų konkurse – latvių ir lietuvių bendros gamybos „Sugrįžimas“ („Comeback“, rež. Vladimir Leschiov).

Europos kino akademija įtraukė į Europos kino kultūros paveldą instaliaciją Džeimsui Bondui

Austrijoje, Tirolyje, trys tūkstančiai metrų virš jūros lygio esančio Gaislachkoglio kalno viršūnėje įrengta Džeimso Bondo filmų pasauliui skirta instaliacija 007 ELEMENTS įtraukta į Europos kino kultūros paveldo sąrašą. 007 ELEMENTS – tai interaktyvios galerijos, kurių kiekviena rodo filmą apie Džeimsą Bondą apibūdinančius elementus: gražiausius pradžios titrus, gaudynių scenas, automobilius ir pan. Tai tryliktoji vieta, įtraukta į Europos kino kultūros paveldo sąrašą. Jame yra ir Ingmaro Bergmano centras Forės saloje, Sergejaus Eizenšteino filme „Šarvuotis „Potiomkinas“ įamžinti Odesos laiptai, Sergejaus Paradžanovo muziejus Jerevane, Sevilijos Ispanijos aikštė, Lione įsikūręs Lumière’ų institutas bei kitos kino istorijai svarbios vietos.

Dar viena „Meistro ir Margaritos“ ekranizacija

Paaiškėjo, kad nuo 2018 m. planuotą Michailo Bulgakovo romano „Meistras ir Margarita“ ekranizaciją kurs nebe Nikolajus Lebedevas („Ekipažas“, „Legenda Nr. 17“), o pernai kostiumine melodrama „Sidabrinės pačiūžos“ („Serebrianyje konki“) debiutavęs Michailas Lokšinas. Pasak prodiuserio Rubeno Dišdišiano, Lebedevo planus pakoregavo pandemija – dabar Prahoje jis kuria filmą apie Niurnbergo procesą. Lokšino filmas vadinsis „Volandas“, jo filmavimas prasidės jau liepą ir truks iki metų pabaigos. Ekranuose jis turėtų pasirodyti ateinančių metų pabaigoje.

Iki šiol kine „Meistrui ir Margaritai“ nelabai sekėsi. Rusų kinematografininkai ne kartą bandė ekranizuoti romaną. Eldarui Riazanovui tai padaryti nebuvo leista, Elemas Klimovas negavo pakankamai lėšų, Vladimirui Naumovui kelią užkirto rašytojo našlė, esą sapne pranešusi, kad ekranizacija neįvyks. 1994 m. sukurtas Jurijaus Karos filmas dėl režisieriaus nesutarimų su prodiuseriais pasirodė ekranuose tik po septyniolikos metų, 2005-aisiais išpopuliarėjo kad ir sukritikuotas Vladimiro Bortko serialas. Tačiau pirmąją romano kino versiją „Pilotas ir kiti“ („Pilatus und Andere, Ein Film für Karfreitag“) 1971 m. vienai Vokietijos televizijai sukūrė Andrzejus Wajda, po metų romaną ekranizavo jugoslavų režisierius Aleksandras Petrovičius, 1989 m. lenkų režisierius Maciejus Wojtyszka sukūrė keturių dalių televizijos filmą.

Kuriamas „Alkio“ perdirbinys

„Warner. Bros.“ studija paskelbė kursianti Tony Scotto filmo „Alkis“ („The Hunger“, 1983) perdirbinį. Jį režisuos Angela Robinson. Originaliame filme pagrindinius vaidmenis kūrė Catherine Deneuve, Susan Sarandon ir Davidas Bowie. Pagrindinė „Alkio“ veikėja Miriam – paskutinė vampyrų rasės atstovė. Naktimis ji geria kraują Manhatano klubuose kartu su Džoniu, kuris netikėtai greitai pradeda senti, ir Miriam randa jam padėjėją. Taip užsimezga aistringas meilės trikampis. Filmas buvo atsakas į 9-ajame dešimtmetyje pasaulį šiurpinusią AIDS epidemiją. Įdomu, kokios šių dienų pasaulio baimės taps „Alkio“ perdirbinio tema.

Larsas von Trieras kurs „Karalystės“ tęsinį

Larsas von Trieras jau ne pirmus metus žada grįžti prie serialo „Karalystė“ tęsinio, bet neseniai paaiškėjo ir data, kada pagaliau serialas pasirodys. Tai 2022-ieji. Režisierius filmuos jį šių metų vasarą. Seriale vaidins pirmojo sezono aktoriai, bet bus ir naujų. Tarp jų ir Bodil Jørgensen, suvaidinusi pagrindinį vaidmenį von Triero filme „Idiotai“. Ji įkūnys Karen, kuri vaikšto sapne ir vieną kartą atsitiktinai atsiduria priešais ligoninę, pavadintą „Karalyste“. Karen susidurs su ligoninės vaiduokliais ir ieškos atsakymų į pirmojo serialo sezono mįsles. Naująjį serialą sudarys penkios valandos trukmės serijos.

Tėvas nužudė režisierių Babaką Khorramdiną

Irane už „amoralų“ gyvenimo būdą tėvai nužudė 47-erių režisierių Babaką Khorramdiną. Sukapotas jo kūnas rastas Teherano priemiestyje šiukšlių dėžėje. Režisierius buvo grįžęs į Iraną iš Didžiosios Britanijos, kurioje gyveno nuo 2010 metų. Tėvas aiškina, kad nužudė sūnų, nes šis atsisakė vesti. Tėvas prisipažino suleidęs jam raminamųjų, o paskui nudūręs peiliu. Palaikus išmetę kartu su žmona. Khorramdinas studijavo Teherano universitete, kino režisūros studijas tęsė Londone, grįžęs į Iraną dėstė kino meną. Tėvas nesigaili nužudęs sūnų. Žiniasklaida cituoja tokius jo žodžius: „Jis neklausė manęs ir savo motinos, tad mūsų reputacija atsidūrė pavojuje. Kiekvieną dieną į savo kambarį jis parsivesdavo jaunų merginų, sakydamas, kad jas mokys. Kai mes protestuodavome, atsakydavo įžeidimais. Aš sunkiai auginau Babaką visus tuos metus, bet jis nuolat mušė mane ir žmoną. Neturėjau kito pasirinkimo.“ Teisėjas taip pat pareiškė, kad režisieriaus tėvai prisipažino anksčiau nužudę ir dukterį bei jos antrą vyrą, kurie esą buvo priklausomi nuo narkotikų ir alkoholio. Ši šeima nuo 1997 m. laikoma dingusia. Londone Khorramdinas sukūrė trumpo metražo filmus „Crevice“ ir „Oath to Yashar“, kuriuose daug kalbama apie gyvenimą toli nuo šeimos. Akivaizdu, kad ši šeimos drama turi daug šansų tapti filmu, sukurtu „remiantis tikrais įvykiais“.

Parengė Ž. P.