Seksualinio pobūdžio nusikaltimai vaikų tyko net kompiuteriniuose žaidimuose

Beveik 2500 per 10 dienų – tiek vyrų internete parašė arba paskambino dvylikametėmis apsimetusioms dokumentinio filmo „Sugauti tinkle“ aktorėms. Seksualinio pobūdžio žinutes vyrai aktyviai ėmė siųsti praėjus vos penkioms minutėms po šių mergaičių profilių sukūrimo socialiniuose tinkluose. Lietuvoje prasidėjus saugesnio interneto savaitei, nuo vasario 9 d. „Nepatogus kinas“ kviečia susipažinti su drąsaus Čekijoje atlikto eksperimento atskleista realybe bei siekia paskatinti tėvų ir mokytojų budrumą apie tai kalbantis specialiuose seminaruose.

Apie seksualinio pobūdžio nusikaltimų mastą ir vaikų tykančius pavojus pasakoja čekų režisierių Barboros Chalupovos ir Víto Klusáko dokumentinis filmas „Sugauti tinkle“, prasidėjęs kaip nedidelis eksperimentas ir pavirtęs į teismuose nagrinėjamas bylas. Filmo kūrybinė komanda pasamdo tris pilnametes merginas internete suvaidinti 12 metų mergaites ir sutaria dėl elgesio taisyklių – visiems dėmesį rodantiems vyrams įvardijamas „nepilnametės“ amžius ir griežtai vengiama provokacijų.

Praėjus vos dešimčiai dienų nuo jų paskyrų sukūrimo, merginos sulaukia tūkstančių vartotojų žinučių: jos gauna seksualinio pobūdžio vaizdo įrašus, jų prašoma prieš kamerą nusirengti arba gyvai susitikti. Lydima psichologų ir teisėsaugos, filmavimo komanda fiksuoja ne tik anonimines žinutes, bet ir gyvus susitikimus su vyrais, viliojančiais mergaites į spąstus. Persekiotojai nenujaučia, kad iš tiesų spąstai yra spendžiami jiems.

Virtualioje „Nepatogaus kino“ salėje nuo vasario 9 d. rodomos dvi šio filmo versijos – viena jų skirta suaugusiems žiūrovams, o edukacinė versija yra pritaikyta rodyti nepilnamečiams. Tėvai ir pedagogai, norintys daugiau sužinoti, kaip šiomis temomis kalbėtis su vaikais, kviečiami dalyvauti  edukaciniuose nuotoliniuose seminaruose, kurie organizuojami bendradarbiaujant su „Vaikų linija“. Vasario 17 d., 18 ir 20 val., į specialius webinarus kviečiami tėvai, o vasario 18 d., 15 ir 18 val. – mokytojai. Visuose seminaruose bus galima anonimiškai užduoti klausimus „Vaikų linijos“ specialistams. Visa informacija apie filmą „Sugauti tinkle“ ir seminarus – adresu www.nepatoguskinas.lt.

Čekijoje 41 proc. vaikų tvirtina, kad yra gavę pornografinių vaizdų iš kito asmens, o kas antras vaikas internetu susirašinėja su nepažįstamais žmonėmis. Lietuvoje tikslios statistikos neturime, tačiau su vaikais ir paaugliais dirbantys psichologai tvirtina nuolat susiduriantys su šiomis temomis. „Tik „Vaikų linija“ pernai sulaukė apie 700 vaikų kreipimųsi, susijusių su saugumu internete. Visgi daugybė tokių atvejų lieka neįvardinti – šie skaičiai tėra ledkalnio viršūnė“, – sako „Vaikų linijos“ psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė.

Pasak jos, patys vaikai ne visuomet geba suvokti grėsmę, o net tai padarę, gali vengti kreiptis patarimo ar pagalbos į tėvus. „Internetas atveria vaikams naujas galimybes tyrinėti savo seksualumo ribas, o jei namie ši tema yra nepatogi, jie tai supras labai anksti.  Vaikai yra smalsūs. Kartais net suvokdami riziką, jie eina gilyn, norėdami pamatyti, kas bus toliau. Be to, gali atrodyti, kad kitoje ekrano pusėje esantis žmogus yra toli ir nieko jiems nepadarys – tai kuria menamą saugumo jausmą, lyginant su fizinėmis erdvėmis, o internete viskas vyksta tarsi filme. Tad tėvų ir kitų suaugusiųjų vaidmuo yra kritinis – pirmiausiai reikia padėti vaikui lavinti kritinį mąstymą, net įvykus tokioms situacijoms, labai svarbu nekritikuoti ir nemoralizuoti, bet kelti klausimus ir kalbėtis apie tai, kas įvyko.“

Kibernetinio saugumo ekspertas Kazimieras Sadauskas sako, kad vaikų prieigą prie interneto ribojančios programėlės tėvams sukuria kontrolės iliuziją, tačiau daug svarbiau yra lavinti  kritinį mąstymą. „Patys suaugusieji, perskaitę straipsnį apie 10 saugumo internete taisyklių, įgyja apgaulingą kontrolės jausmą jų laikydamiesi. Tačiau internetas labai dinamiška sritis ir tai, kas veikia šiandien, gali pasikeisti jau rytoj – turime neprarasti budrumo, domėtis ir investuoti laiką ir žinias į vaikų saugumo suvokimą.“

K. Sadauskas atkreipia dėmesį ne tik į socialinių tinklų keliamus pavojus, bet ir kompiuterinius žaidimus. „Didžioji žaidimų dalis turi bendravimo su kitais žaidėjais funkciją – žaidžiant galima gyvai bendrauti su slapyvardžiais prisidengusiais žmonėmis. Šioje erdvėje fiksuojama daug seksualinio pobūdžio nusikaltimų, nes tapatybė čia dar lengviau paslepiama. Anonimiškumą iliustruoja ir tai, kad kompiuterinius žaidimus naudoja net plačiai žinomos teroristinės organizacijos. Tėvams svarbu ne drausti žaisti žaidimus, bet žinoti jų funkcijas ir stebėti vaiko įsitraukimą, o gal net pažaisti kartu.“