Kas slepiasi už uždarų durų – „Studio 54“ intriga

Kai du draugai iš Bruklino sugalvojo sukurti naktinį klubą, vargu, ar jie tikėjosi tokios sėkmės. Vienas klubo „Studio 54“ įkūrėjų  Steve‘as Rubellas klausė, ar žmonės dar tikrai nori šokti, ir šis klubas įrodė, kad taip. Niujorke jis tapo vienu žinomiausių klubų istorijoje ir simbolizavo disko kultūros spindesį bei tamsą. Lietuvos kino teatruse rodomas Matto Tyrnauerio dokumentinis filmas „Klubas „Studio 54“ („Studio 54“, JAV, 2018)  ir pasakoja apie šį 8-ojo dešimtmečio hedonizmo centrą.

Klubo įkūrėjams Ianui Schrageriui ir Rubellui nuolatos kildavo pačių beprotiškiausių idėjų, kurios būdavo įgyvendinamos šokių aikštelėje. Klube lankėsi ir Michaelas Jacksonas, ir Andy Warholas, ir linksmybių nepraleidžiantis tenisininkas Vitas Gerulaitis bei filmininkas Jonas Mekas. Vakarėliai, į kuriuos visi norėjo patekti, stebino savo originalumu. Vieną kartą šokių aikštelę padengė keturios tonos blizgučių. Kantri dainininkės Dolly Parton garbei šokių aikštelėje buvo įkurta ferma su vištomis ir asiliukais,  Biankos Jagger gimtadienio proga į klubą buvo „pakviestas“ baltas žirgas.

Nemažiau garsus „Studio 54“ buvo ir ilgiausiomis eilėmis prie durų. Visi norėjo čia patekti, bet įleidžiami buvo tik išrinktieji. Rubellas sakė, kad, jei nebūtų klubo įkūrėjas, nebūtų savęs įleidęs. Anapus durų užstrigdavo net ir įžymybės, nes buvo reikalaujama, kad žmogus būtų įdomus ir unikalus.

Klubas „Studio 54“ apipintas gandų ir mitų, nes čia rengiamiems vakarėliams neprilygo niekas savo išradingumu ir begaline laisve.